Technika, menanti senus laikus
Makramė – tai dekoratyvinių mazgų rišimo technika, vienas iš bene seniausiai žinomų žmonijos išradimų. Galima tik bandyti įsivaizduoti, kad pirmykštis žmogus, pabandęs surišti vieną kitą mazgą, galiausiai išmoko pasigaminti tinklus – gal net anksčiau, nei įkurti ugnį.
Kūrybinių pinklių ypatumai
„Makramė į mano gyvenimą atėjo visai netikėtai prieš maždaug trejus metus. Visada turint laisvo laiko man patiko užsiimti įvairiais rankdarbiais: megzti, nerti, siūti, nuolatos krapštytis“, – šypsosi J. Kanapkienė.
Plungiškė nuo prigimties yra meniškos sielos. Meno mokykloje, o vėliau Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje mokėsi griežti smuiku, tačiau vis tik pasirinko finansų studijas. Kurį laiką dirbo pardavėja-konsultante, po to sėkmingai kilo karjeros laiptais banke, bet bėgant metams pajuto, kad nebeliko širdyje nei užsidegimo, nei siekių. Veikla, kuria užsiėmė, tapo nebemiela.
Netikėtai moteris interneto puslapiuose pamatė makramė pynimus ir nejučia, kaip ji sako, „užsikabino“. Tada sekė savarankiški mokslai namuose, daugybė bandymų. Jurgita išmėgino skirtingas technikas, pynė kilimus, dekoracijas, kurios kabinamos ant sienos kaip interjero puošmena. Galiausiai toptelėjo mintis nupinti šviestuvą.
Nepabūgo kritikos
Atradusi naują aistrą, pašnekovė sako kartu sulaukusi nemažai kritikos bei skeptiško artimųjų požiūrio. Kadangi tuo metu Lietuvoje mažai buvo žinančių, kas apskritai yra tas makramė pynimas, namiškiai vis prikaišiodavo, kad moteris švaisto laiką niekams – senoviniam užsiėmimui, kuris mena bobučių laikus.
Aplinkiniai buvo įsitikinę, kad tokie pinti kūriniai yra nemadingi ir niekam neįdomūs, bet jauna moteris nepabūgo kritikos. Priešingai – į draugų bei giminaičių pastabas numodavo ranka ir tikslingai ėjo į priekį, tikėdama savimi ir klausydama širdies balso.
„Tiesą pasakius, nesitikėjau, kad taip greitai atsiras klientų. Pamenu tą momentą, kada susivokiau viena jau nebespėjanti priimti visų užsakymų. Nutariau į pagalbą pasikviesti savo mamą ir draugę.“
J. Kanapkienė naujosios veiklos ėmėsi namuose, kurie tiesiog skendėjo šukuojant medvilnę sklindančiuose pūkuose. Galiausiai suprato, kad šitaip toliau namuose dirbti nebenori, tad ėmė ieškoti kitų patalpų savo dirbtuvėms. Šiuo metu Jurgitos įmonėje „Boho Lights“, įsikūrusioje Plungėje, be jos pačios, dirba dar keturios moterys. O vasaros pabaigoje prie jų trumpam prisijungs pagelbėti vėl žadanti pašnekovės mama.
„Esame draugiškas ir darnus moteriškas kolektyvas, dirbame tarsi kokioj meditacijos studijoj – pats pynimas ir tokia aplinka mus labai ramina ir atpalaiduoja“, – pasakoja Jurgita.
Darbai iškeliauja po visą pasaulį
Praktiškai visi moters pagaminti šviestuvai iškeliauja toli už Atlanto į Jungtines Amerikos Valstijas, kur labai populiarius ir madingas boho stilius. Amerikiečiai vertina interjero natūralumą, paprastumą ir minimalizmą, tad yra pagrindiniai plungiškės klientai. Jurgita pasakoja, kad JAV labai populiaru tokiais šviestuvais puošti kūdikių ir vaikų kambarius. Būna, kad mamos savo dukroms dovanoja pintą šviestuvą kaip jaukią namų interjero detalę. Arba draugei, kuri laukiasi vaikelio.
Bet ne tik amerikiečius žavi plungiškių pinti šviestuvai. Jais puošiami ir kitų šalių namų interjerai, kavinės. Įmonė sulaukė užsakymo iš Londono (Jungtinės Karalystės) viešbučio, kad papuoštų kiekvieną ten esantį kambarį.
Per tuos trejus „Boho Lights“ gyvavimo metus pasitaikė vienas kitas individualus užsakymas ir iš mūsų kraštiečių, bet pašnekovė šypsosi, kad suskaičiuoti lietuvių užsakymams turbūt užtektų ir vienos rankos pirštų.
Lietuvaitės garsėja kruopštumu
Šiuo metu makramė gaminiai – tarsi ant bangos, tuo pačiu išaugusi ir dirbančių šia technika konkurencija. Prieš kelerius metus Jurgita buvo viena iš pirmųjų, pinančių šviestuvus, o dabar galima išvysti ir daugiau panašių darbų, tiesa – tik iš užsienio šalių. Lietuvoje jai dar neteko išgirsti ar pamatyti, kad kas pintų būtent šviestuvus. Yra kuriančių gėlių vazonų laikiklius, raktų pakabukus, supynes vaikams, dekoruoja pagalvėles ar tiesiog pina ant sienų kabinamas medvilnines dekoracijas.
„Mes, lietuvaitės, turim stiprų pranašumą prieš užsieniečius – kruopštumą. Klientai tą visada pastebi, todėl sulaukiam daug pagyrimų bei puikių atsiliepimų“, – džiaugiasi Jurgita.
Ir nesunku suprasti, kodėl – kiekvienas „Boho Lights“ gaminių virvės mazgelis kruopščiai apskaičiuotas, dėl to šviestuvai – tobulos simetrijos ir raštų. Siekdama aukščiausios kokybės, įmonė pasigamina net ir šviestuvų rėmus – Jurgitos brolis ir tėtis turi savo kalvę, kurioje juos ir nukaldina.
Dabar Jurgita jaučiasi laiminga, kad nepabūgo žengti tą lemtingą žingsnį, kad jos nesustabdė aplinkinių kritika. Žinoma, einant kūrybos keliu pasitaiko ir rūpesčių bei streso, bet jie būna tik trumpalaikiai. Moteris dar kartą patvirtina, kad vertėjo rizikuoti, išeiti iš senojo darbo ir viską pradėti nuo nulio.
„Jeigu kyla vidinis noras keisti savo gyvenimą, vadinasi, reikia tą padaryti. Bijoti tikrai nėra ko. O jeigu visą laiką tik svajosi, bet bijosi ryžtis, vadinasi, čia ne gyvenimas, o kančia“, – įsitikinusi plungiškė.