Po 10 metų darbo teisės sferoje vėl sėdo į universiteto suolą: studijos Harvarde buvo geriausi metai mano gyvenime

Nors darbuotojai sutinka, kad mokymasis visą gyvenimą, ypač norintiems nuolat kilti karjeros laiptais, yra būtinybė, tačiau vėl sėstis į universiteto suolą ryžtasi nedaugelis. Įvairūs darbuotojų kompetencijų tyrimai rodo, kad įgūdžius nuolat didinantiems specialistams ne tik atsiveria platesnės karjeros galimybės, bet ir padidėja profesinių ryšių tinklas, auga vidinė motyvacija bei pasitenkinimas darbu.

Gailė Juozapaitytė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, rado laiko, ryžto ir motyvacijos profesines žinias gilinti Harvardo universitete JAV. Pasak pašnekovės, iš pradžių buvo neįprasta po dešimties teisinio darbo praktikos metų sėsti į universiteto suolą ir vėl būti studente. Vis dėlto ši patirtis parodė, kad tobulėjimui ir žinių gilinimui laikas visada tinkamas.

– Papasakokite, kodėl nusprendėte žinias gilinti būtent Harvardo universitete?

– „Taikyk aukštai!“ – toks mano gyvenimo moto. Juk jei ir nepasieksi visko, tai vis tiek bus geriau nei mažiau ambicingi tikslai.

Jau kurį laiką norėjau patobulinti žinias užsienio universitete. Kalbėjau su žmonėmis, kurie studijavo kitose šalyse, klausiau, kur ir kodėl jie rinkosi mokytis. Man pasisekė, kad turėjau galimybę bendrauti su nemažai užsienio teisininkų. Gana greitai supratau, kad žmonės, kuriais labiausiai žaviuosi kaip profesionalais, yra baigę programas geriausiuose universitetuose. Norėjau siekti to paties. Galiausiai stojau į 3 universitetus: Harvardą, Cambridge‘ą ir Oxfordą. Nors daug kas sakė, kad turėčiau kandidatuoti į daugiau ir įvairesnių universitetų, man norėjosi mokytis su geriausiais. Įstojau į Harvardą ir Oxfordą. Harvardą pasirinkau dėl jų plačios LL.M. (angl. Master of Laws) programos, kiekvienais metais pritraukiančios apie 200 studentų iš įvairių valstybių bei siūlomų dalykų įvairovės. Labai džiaugiuosi šiuo pasirinkimu.

– Kiek truko studijos?

– Studijos truko metus. Du pagrindiniai rudens ir pavasario semestrai bei mėnesio trukmės žiemos semestras.

– Kas studijuojant patiko labiausiai: dėstymo sistema, bendravimas su dėstytojais, aplinka?

– Harvardas yra žinomas dėl taip vadinamo sokratiškojo mokymo metodo, kai mokymasis vyksta per diskusijas tarp dėstytojų ir studentų. Būtent todėl Harvardo studijos yra interaktyvios ir įtraukiančios. Patiko dėstomi dalykai, kurios siūlo studijuoti universitetas. LL.M. programoje dalykus galėjau pasirinkti laisvai iš visų universiteto siūlomų dalykų. Be poros absoliučiai JAV teisės dalykų (Sutarčių teisės ir Įrodymų) daugiausia dėmesio skyriau toms temoms, kurių Lietuvos universitetuose paprastai nemoko.

Ypač didelį įspūdį paliko derybų, teisinių inovacijų (kuris apima ir projektų valdymo strategiją), rašymo apie teisę plačiajai auditorijai kursai. Visose paskaitose buvo daug praktikos. Pvz., derybų kurso metu per kiekvieną paskaitą pagal detalius scenarijus tarp studentų būdavo simuliuojamos derybos. Dažnai tokios pratybos būdavo įrašinėjamos ir vėliau aptariamos individualiai su dėstytoju.

– Kas buvo sudėtingiausia šiose studijose?

– Iš pradžių buvo stebėtinai sunku sugrįžti į studento, žalio kačiuko, būseną ir pradėti nuo nulio mokytis visiškai naujų dalykų, t.y., kitokios teisinės sistemos (angl. Common Law). Atrodo, kad po 10 metų teisinio darbo praktikos jau turėčiau žinoti ar bent gebėti surasti atsakymus į kylančius klausimus, tačiau kai užduotis yra suvokti ir išmokti visą teisinę sistemą, reikia kantriai žingsnis po žingsnio eiti galutinio tikslo link. Galiausiai pradėjau mėgautis studento statusu, nes pamačiau, kaip galiu tobulėti ir daug išmokti.

– Kokią profesinę vertę studijos davė jums kaip savo srities ekspertei?

– Didžiausias privalumas, kurį pastebėjau sugrįžusi į advokato praktiką, – pasikeitęs mąstymas, kaip galima rasti problemos sprendimą. Studijos Harvarde leido susipažinti su kitokia teisės sistema ir pamatyti kaip praktikoje visiškai kitaip taikomi institutai ir taisyklės egzistuojantys ir Lietuvoje. Skirtingi specialistai, netgi skirtingų sričių teisininkai, problemą spręs kitaip. Todėl visada stengiuosi problemą nagrinėti įvairiapusiškai: iš teisės, iš ekonomikos, iš psichologinės perspektyvos. Klasikinis tokio tipo mąstymo pavyzdys – ligoninės priimamojo darbo organizavimas pagal „Formulės-1“ techninio aptarnavimo personalo lenktynių metu veiklos principus. Nors sritys atrodo visiškai skirtingos, šis pasiskolintas mąstymas padėjo ligoninės darbą organizuoti efektyviau. Taip pat ir teisėje, apie kliento ar komandos sprendžiamą iššūkį galima galvoti iš daugelio perspektyvų ir taip rasti nestandartinių kūrybingų sprendimų. Studijos Harvarde išmokė žiūrėti plačiai ir drąsiai ieškoti alternatyvų.

Kitas didelis privalumas – žmonės, su kuriais turėjau galimybę susipažinti. Pati programa subūrė beveik 200 žmonių iš 63 valstybių. Bendraudama su tokia įvairia grupe žmonių turėjau galimybę praplėsti supratimą apie teisinę kultūrą, akademiją ir advokatūrą įvairiose pasaulio valstybėse bei regionuose. Be to, dabar, kilus bet kokiam klausimui, ypač susijusiu su užsienio teise, visada yra kam parašyti, paklausti, pasitarti.

– Kas toliau?

– Džiaugiuosi sugrįžusi į advokatų kontorą „TGS Baltic“. Ši kontora kuria progresyvią ir inovatyvią darbo aplinką bei siekia visapusiškai padėti klientams, todėl neabejoju, kad čia galėsiu geriausiai išnaudoti savo naujai įgytas žinias.

Kartu labai noriu dalintis savo patirtimi, ypač su jaunaisiais teisininkais ir teisininkėmis. Mintyse jau sukasi įvairūs būdai ir planai, kaip galėčiau perduoti savo žinias ir paskatinti siekti ambicingų tikslų. Tad tikiuosi aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą.

– Jei reikėtų vienu sakiniu apibūdinti savo patirtį Harvarde, koks tai būtų sakinys?

– Dar prieš prasidedant studijoms, kai atvažiavau į Cambridge‘ą (JAV) ir susipažinau su kursiokais, pamenu kalbėjome, kad, taip, mes tikimės, kad čia bus geri metai, bet visi jau turime patirčių ir nereikia labai hiperbolizuoti, kad tai bus geriausi ir svarbiausi metai mūsų gyvenimuose. Mokslo metų pabaigoje labai juokėmės prisiminę šį pokalbį ir visi vieningai sakėme – „Best year of my life“ (liet. Geriausi metai mano gyvenime).