Robotika atgimsta Šilutėje
Eivanas Maksvytis Klaipėdos Prano Mašioto vidurinę mokyklą baigė 2005-aisiais. Vėliau sekė mokslai prestižiniame Stanfordo universitete, kur buvo kremtami taikomosios matematikos mokslai. Po to dirbo Japonijoje, Švedijoje, kaupė profesinę ir gyvenimišką patirtį „SEB Enskilda“ banke, „Ericsson“ tyrimų centre.
„Veiklų spektras plečiasi, tapome paklausūs, jau pereiname prie ikimokyklinio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų mokymo. Intensyvaus darbo rezultatus jau matome: rengiame „Tavo robotas“ komandą dalyvauti Hiustone vyksiančiose pasaulinėse robotikos varžybose. Džiaugiamės, kad galime pasauliui parodyti, ką sugebame, ką kuriame, kas mes esame. Jau planuojame ir darbus kartu su amerikiečiais,“ – apie sudėtingą, bet įdomių iššūkių bei ateities vizijų kupiną įstaigos veiklą pranešime žiniasklaidai pasakoja jos įkūrėjas.
36 metų Eivanas nestandartiškai ir kiek filosofiškai mąsto apie jauno žmogaus gyvenimo pradžią.
„Mūsų komandoje šiuo metu 5 žmonės, tačiau mielai priimtume keletą kolegų-mokslo darbuotojų, tyrėjų, taikomosios matematikos ar elektronikos inžinerijos specialistų. Siekiame steigti aukštos pridėtinės vertės ir gerai apmokamas darbo vietas. Taip galėsime į Šilutę pritraukti talentingus jaunus žmones. Ir ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Turime būti ne tik donorais, bet ir recipientais. Ir mūsų šalies regionai tą tikrai gali. Ateitis priklauso jaunystei, veržlumui, progresyviam mąstymui“, – sako įmonės vadovas.
Pastatus prikelia antram gyvenimui
15 metų žinių bagažas ypač praverčia dabar. Palaipsniui atsiradus dviem mažiems vaikams kilo poreikis grįžti ten, kur anūkų laukia seneliai ir kiti artimieji, kad tą sukauptą patirtį būtų galima panaudoti kuriant verslus Lietuvoje.
Kita nemažiau svarbi priežastis buvo pastebėtas verslo potencialas. Šeimai ruošiantis grįžti ir ieškant tvarkingo ir patrauklaus būsto, pasiūlos visiškai nebuvo nei nuomai, nei įsigijimui.
Nesinorėjo grįžti į senos statybos, nepatogaus išplanavimo butą su jokio žavesio neturinčia lokacija. Štai tuomet ir gimė „Upės namai“. Antram gyvenimui prikeltas senosios Šilokarčemos ligoninės reikmėms statytas unikalus istorinis pastatas buvo renovuotas išsaugant klasikinę, tam laikmečiui ir kraštui būdingą išorės architektūrą, o vidus pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams.
„Šilutė gali pasiūlyti tikrai daug privalumų, kuriuos pastebi ne visi“, – teigia pašnekovė. – Čia randame visko, ko reikia mūsų jaunai keturių asmenų šeimai: darželius su gamtos apsupta teritorija, sporto centrus bei grožio salonus, parkus su sutvarkytais takeliais ir žaidimų aikštelėmis. Galime pasimėgauti ir gan egzotiškais laisvalaikio malonumais – vasarą plaukioti kateriu upėmis išvagotame pamario krašte. Vaikus kaip magnetas traukia visus metus veikiantis Rusnės žirgynas, jojimo pamokos ar net konkūrų varžybos. Kita vertus, Šilutėje, mažesni pragyvenimo kaštai, – savo gimtuoju miestu žavisi Viktorija. – Jei pasiilgstame miesto – visi Lietuvos didmiesčiai pasiekiami per keletą valandų – galime pasimėgauti trumpa savaitgalio išvyka aplinkai pakeisti. Galėjome grįžti gyventi į bet kurį kitą Lietuvos miestą, bet džiaugiamės savo sprendimu ir jau žvalgomės naujų projektų“.
Abu pašnekovai sako, kad stuktelėjus 30 metų ar kiek daugiau, neįkainojamo pasaulio pažinimo jau užtenka, norisi kurti ir savo ramybės uostą. Pats Eivanas šyptelti, kad fizikinės ar matematinės pakraipos šilutiškių po „studijų“ robotikos laboratorijose, tikėtina trumpam pasklis po pasaulį, bet kaip ir tie pavasariniai paukščiai ilgainiui pargrįš į gimtąją Šilutę.