– Kaip atsidūrėte ten, kur esate? Kaip pavyko tokiai jaunai sukurti savo verslą: iš kur atsirado pinigų patalpoms, įrengimui ir visiems kitiems dalykams? Taip pat, iš kur tiek drąsos?

– Taip, man 24-eri, tačiau kartais, vien pagalvojusi, ką esu patyrusi, jaučiuosi lyg būtų kur kas daugiau. Tai, ką turiu šiandien nebuvo lengva pasiekti ir tam prireikė nemažai laiko. Man grožio salonų nenupirko nei turtingas vyras, nei tėvai. Viską padariau pati.

Grožiu domiuosi nuo 16 metų, kai pradėjau eksperimentuoti su tuo metu Lietuvoje nauja sritimi – blakstienų stilistika. Dabar net sunkiai atsimenu, kodėl būtent ši sritis mane patraukė. Gal dėl šiam darbui reikalingo kruopštumo, kurio man niekada nestigo. Būdama abiturientė jau dirbau grožio salone. Tuokart mama susirūpinusi klausdavo, ar spėsiu pasirengti brandos egzaminams. Tačiau, kai turi tikslą, kliūčių nėra. Sugebėjau derinti ir darbą, ir mokslus.

Baigusi Vidurinę išvykau į sostinę mokytis, Vilniaus kolegijoje įgijau grožio terapijos specialistės bakalauro laipsnį. Mokiausi ne todėl, kad siekiau tapti kosmetologe, norėjau suprasti, koks tai darbas, koks turi būti geras specialistas, kokių žinių jis privalo turėti ir t.t, tam, kad baigusi mokslus, galėčiau įkurti verslą.

Savo įmonę atidariau būdama pirmakursė, tuo metu jau buvau užsidirbusi pradinį kapitalą. Susitaupyti man nebuvo sunku, nes visada turiu tikslą, kuriam atidedu dalį uždarbio. Susitikau su buhalteriais, kurie man padėjo įregistruoti įmonę ir tą akimirką daviau sau penkis metus užaugti. Tarp kolegų po truputį dariausi žinoma, nes dalyvaudavau čempionatuose ir užimdavau prizines vietas blakstienų stilisto kategorijoje.

Ieva Pudževytė

Pradinio kapitalo pinigus investavau į produktus, nes nusprendžiau kurti savo prekinį ženklą – „Charming look“ (liet. „Žavingas žvilgsnis“) – skirtą profesionalams. Pradžia visiems būna sunki, nes nežinome, kas kaip turi būti ir ko reikia. Mano pirmąjį logotipą sukūrė jaunesnė sesuo, kuri iki šiandienos yra menininkė. Beliko atrinkti gerus produktus, o tai padaryti man pasisekė stebėtinai greitai. Pradėjau bendrauti su kosmetikos gamintojais iš Korėjos. Juokinga tai, kad man tai pavyko net dorai nekalbant angliškai. Taigi, mano sėkmė prasidėjo nuo kokybiškų produktų ir vedamų blakstienų priauginimo kursų, kurie tapo labai populiarūs. Reikėjo laiko, kol meistrai įsitikino mano produktų kokybe ir ėmė pirkti, tad mano pirmoji grožio studija atsirado tik prieš dvejus metus. Iki tol aš nuomojausi kabinetus kitose salonuose arba tiesiog jaukias erdves biurų pastatuose.

Atvirai, tai atidaryti grožio saloną nėra pati didžiausia investicija. Žiūrint, ką ir kaip darai ir kam daugiausiai dėmesio skiri.

– Ar buvo žmonių, kurie sakė, kad dėl to, jog esate tokia jauna, nepavyks: verslas žlugs ir panašiai?

– Be abejo. Net mano artimoje aplinkoje buvo pasakyta: „Ar tu nebūtum buvusi laimingesnė, jei tuos investuotus pinigus būtum pasilikusi sau?“ Visi neigiami komentarai ir įžeidinėjimai mane tik dar labiau spyrė į priekį. Dabar daugelis bijo pasakyti kažką prieš mano idėjas, nes žino, kad manęs nepaveiks, o ir aš jau atsirinkau, į kieno pastabas reaguoti reikia, o dėl kurių – tiesiog užsimerkti.

Visada atsiras tokių, kurie tik kritikuos ir dalys nevykusius patarimus, tačiau atkreipkite dėmesį į tai, ką tas žmogus pats yra savo gyvenime pasiekęs. Ar jis turi kompetencijos jus kritikuoti ar patarinėti.

– Kodėl pasirinkote verslininkės kelią, o ne tiesiog dirbate grožio meistre? Kas motyvavo labiausiai: pinigai, noras vadovauti?..

– Tik pastaraisiais metais sumažinau savo asmeninių klientų srautus, tikrai labai intensyviai dirbau kaip grožio meistrė. Tačiau pradėjo stipriai kentėti sveikata, darėsi visko per daug. Niekada nemačiau savęs tik meistrės pozicijoje, nes mano galvoje nuolat gimsta idėjos, tik, deja, ne visada pačiai pavyksta jas įgyvendinti dėl finansinių galimybių. Kurti verslo nemotyvavo nei pinigai, nei noras vadovauti, tiesiog jaučiu stiprų pasitenkinimą įgyvendintomis idėjomis ir įvertinimu. Pavyzdžiui, dalyvavau blakstienų priauginimo čempionatuose tol, kol laimėjau pirmą vietą, nes antra netenkino. Tai taip ir su projektais, nuolat noriu augti, o versle augimo galimybės – beribės.

– Kas jūsų darbe jums patinka labiausiai ir kas mažiausiai?

– Labiausiai patinka dirbti kartu su marketingo specialiste ir grafikos dizainere, kai joms papilu visas savo idėjas, o jos apipavidalina ir matau prieš save rezultatą. Kai turi savo verslą, taisyklių nėra, jas susikuri pats. Taip pat labai patinka pažintys, nes darbo dėka sutinku daug nuostabių žmonių. O labiausia nepatinka, kad reikia būti griežtai komandos nariams, produkto atstovams – to vis dar mokausi.

– Kaip atrodo jūsų darbo diena?

– Pagaliau išmokau pradėti dieną nuo nemaloniausių veiklų, pvz., tokių kaip dokumentų tvarkymas. Visada sakiau, kad negalėčiau dirbti biure. Kelias dienas per savaitę pati priimu klientes. Kitomis dienomis rūpinuosi grožio studijomis ir produktais, jų užsakymu, paskirstau darbus komandai. Ir esu pažadėjusi sau baigti darbo dieną bent 19 val., kad liktų laiko asmeniniam gyvenimui, tad stengiuosi taip ir daryti.

Ieva Pudževytė

– Kokį didžiausią iššūkį darbe iki šiol teko įveikti?

– Manau, kad didžiausias iššūkis yra susijęs su mano amžiumi: ar daug merginų pasiryžtų rizikuoti įkurti įmonę, sukurti savo prekinį ženklą, „užsukti“ produkto gamybą, sukurti grožio akademiją, nebijotų veržtis į tarptautinius vandenis, kai aplink tiek daug pesimistiškai vertinančių jauno žmogaus vizijas, studijuoti ir kartu dirbti – tiesiog visko siekti vienu metu? Neriečiu dėl to nosies, tačiau savimi tikrai didžiuojuosi, mane palaiko šeima, nors kartais ir gūžčioja pečiais : „Kaip tau viskas pavyksta? Matyt – jaunystė „veža“. Aš esu stipri.

– Ar grožio studijos vis dar pelninga niša verslui? Palyginus uždarbio, investicijos ir laiko, kurį skiriate darbui, santykį? Beje, kiek maždaug teko investuoti ir, kaip dėl atsipirkimo?

– Jei užsiimama tik studijos veikla, tai tikrai nėra labai pelninga, nes nepaprastai sunku yra išlaikyti gerus meistrus ir pritraukti klientų, pelnyti pasitikėjimą. Nepabijosiu pasakyti, grožio rinka yra perpildyta. Be abejo, yra keli grožio salonų valdymo konceptai: nuoma ir procentinis. Pasirinkus pirmąjį, meistrui nieko nežadi, jis pats ieško klientų, perka savo darbo priemones, prižiūri darbo vietą, tačiau dirbant tokiu principu, nors tai ir yra stabilios pajamos, joms yra riba ir ,manau, toks principas palankus, jei tu nuomoji savo asmenines patalpas, bet ne pernuomoji.

Daugiausia kainuoja patalpų nuoma ir darbo vietų paruošimas, nes įranga ir baldai nėra pigūs. Apie pirmą studiją ir investiciją į ją sunku kalbėti, nes tuomet padariau ne vieną klaidą, iš kurių pasimokiau, ruošdama antrąją studiją. Tad pirmoji studija man atsipirko tik todėl, kad pati ten dirbau, bet verslas nėra verslas, kol tu pats ten dirbi. Su antrąja studija daug dalykų dariau kitaip. Griežtos taisyklės ir reikalavimai meistrams, disciplina, aiškus aptarnavimo standartas, visi meistrai apmokyti mano pačios. Studija turi atsipirkti per metus, o kaip bus – pažiūrėsime, nes dar anksti spręsti, kaip reaguos Šilalės žmonės. Nors studija veikia dar tik kelias savaites, džiaugiuosi susidomėjimu ir teigiamais atsiliepimais. Svarbu ne tik uždirbti, bet ir skleisti teigiamą energiją, pvz., nuo rugsėjo startuos senjorų dienos, per kurias salonas pelno nepasiliks sau.

– Neseniai buvo atliktas tyrimas, kuriame slaptieji pirkėjai vertino aptarnavimą įvairiose įstaigose ir parduotuvėse. Jų teigimu, prasčiausias aptarnavimas grožio paslaugų sektoriuje. Kaip galvojote, kodėl?

– Man labai gaila, dėl tokio vertinimo, bet aš puikiai suprantu, kodėl taip yra. Paprasčiausias pavyzdys: klientas ateina pirmą kartą, meistras stengiasi jam įtikti, šokinėja aplink, pasiūlo kavos, šalia kavos padeda saldainį. Ateina antrą kartą, meistro darbo vietoje nėra, vėluoja 5 minutes, įeina pasižingsniuodamas, pasiūlo kavos, šalia kavos nepadeda saldainio. Aptarnavimas skiriasi, ar ne? Meistras turi visada elgtis taip, kaip jis norėtų, kad su juo elgtųsi ir lyg klientas pas jį būtų pirmą kartą.

su kolektyvu

– Ieva, įvedus karantiną, kai kuriems grožio salonams buvo išties sunkus metas. Minite, kad tuo laikotarpiu įkūrėte antrą grožio saloną Šilalėje. Kodėl toks nestandartiškas sprendimas?

– Neslėpsiu, karantinas mane šokiravo. Nors visada visur stengiuosi matyti gerąją pusę, tuo metu man riedėjo ašaros. Savaitę leidau sau apsiprasti su mintimi, tada pradėjau ieškoti alternatyvų, kaip išsaugoti verslą ir išmokėti atlyginimą darbuotojai. Alternatyvų radau, todėl nereikėjo bijoti, kad negalėsiu išmokėti studijos nuomos ir algos. Pradėjau stipriai dirbti su socialiniais tinklais ir skirti dėmesio savo mokinėms, klientėms, mokymų programų koregavimui, produktų analizei ir visiems kitiems darbams, kuriems neturėjau laiko iki karantino.

Tad per karantiną, jei atvirai, neturėjau laisvos minutės, laiko galvoti apie blogus dalykus. Tada priėmiau sprendimą atidaryti studiją Šilalėje. Situacija šiame mieste priešingai nei sostinėje, buvo geresnė. Šilalėje labai maža dalis žmonių prarado darbus, tad jų finansinė padėtis nepakito. Moterys laukė, kada vėl viskas pradės veikti ir užplūdo studijas tik joms atsidarius, vėl – priešingai nei Vilniuje. Čia ne tik daug žmonių prarado darbus, bet ir atprato, nebejautė poreikio tam tikroms grožio procedūroms, tad sunkiai sugrįžome į tą patį ritmą – reikėjo laiko.

akimirka iš seminaro

Nusprendžiau rizikuoti ir vieną koją kelti ir į gimtinę, kur mane vis dar žino ir, mano nuomone, moterys manimi pasitiki. Juolab patalpų nuomos kainos labai skiriasi, lyginant su Vilniaus. Na ir šiaip visada stengiuosi svarstyti, ką daryčiau, jei matysiu, kad verslas tampa nuostolingu. Tai tiesiog išparduodam baldus, įrangą ir užsidarom, nuostoliai ne milijoniniai.

– Beje, kaip suvaldote, tikiu, dažnai kylantį stresą dėl darbo reikalų?

– Nieko nelaikau savyje, visada savo emocijomis pasidalinu. Jei labai sunku, tai nebijau ir ašaros išspausti, „nuleidžiu garą“ ir imu spręsti problemas. Kuo darausi tvirtesnė ir griežtesnė, tuo problemų mažėja arba tiesiog imu viską matyti kitaip. Aš net esu pastebėjusi, kad gerai jaučiuosi tada, kai judu, planuoju, sprendžiu ir t.t., bet ne tada, kai sėdžiu ant sofutės ir žiūriu filmą ar skaitau knygą. Be abejo, reikia ir to, bet man visas tas stresiukas patinka, tada jaučiu, kad gyvenu.

– Kaip sudėtinga rasti gerų grožio specialisčių: tiek Vilniuje, tiek Šilalėje? Kiek darbščios specialistės gali uždirbti per mėnesį?

– Vilniuje rasti tai, ko nori, ir kad sutaptų nuomonės bei tiktų siūlomas bendradarbiavimo principas sunkiau, nes geri meistrai tikrai nesimėto ir žino savo vertę, o Šilalėje pasirinkau priimti visas, neturinčias patirties, ir pati jas apmokiau, perdaviau savo patirtį, nulipdžiau tai, ko man reikia.

Geras specialistas ne tik gali, bet ir turi uždirbti daug. Vėlgi sunku kalbėti apie visus, nes grožio industrija yra labai plati ir kiekviena sritis uždirba skirtingai, tai kaip pvz. duosiu Vilniuje dirbančio antakių specialisto gero mėnesio pelną: nuo 2000 iki 3000 Eur. Bet tikrai galima uždirbti ir daugiau, pavyzdžiui, atliekant dar brangesnes procedūras.

Ieva Pudževytė

Tačiau turiu paminėti ir tai, kad geri specialistai tikrai nemažai laiko ir pinigų investuoja į savęs tobulinimą, tad dalis uždirbamų pinigų būna skiriami tam. Tačiau mažame mieste, uždarbis dažnai būna per pus mažesnis, nes procedūrų kainos, deja, bet skiriasi. Tai mano akimis taip pat yra neteisinga, nes procedūrų savikainos būna tokios pat, darbo vietų nuomų kainos jau irgi po truputį suvienodėja, kursai, konferencijos, seminarai ir t.t. visiems meistrams kainuoja tiek pat. Tad labai tikiuosi, kad su laiku ir mažųjų miestų klientai tai supras ir nepyks ant meistrų, kad procedūrų kainos kyla. O dėl pandemijos mums pabrango ir procedūrų savikainos. Pavyzdžiui, vienkartinių pirštinių dėžutė anksčiau kainuodavo 4–6 Eur, o dabar 15–20 Eur.

– Beje, kaip teisingai pasirinkti grožio specialistę?

– Labai svarbu yra specialisto kompetencija, ar jis važinėja į konferencijas, ar lanko skirtingų lektorių seminarus, ar domisi inovacijomis, naudoja naujausias technikas, produktus ir ar argumentuotai gali pagrįsti, kodėl pasirinko jums naudoti vieną ar kitą darbo priemonę, techniką. Kaip jis jus pasitinka, ar išsiaiškina jūsų lūkesčius, kas jums patinka ir kas ne. Taip pat gera reklama visada būna iš lūpų į lūpas, tad dažniausiai tokia rekomendacija nenuvilia.

– Ar laikote save sėkminga verslininke. Kodėl?

– Taip. Dirbu be skolų ir paskolų jau 5 metus, sėkmingai išlaikau visas savo verslo šakas, po truputį imu įsileisti į įmonės veiklą naujus žmones, kurie padeda viską valdyti. Sukūriau patikimą produktų liniją, pelniau klientų pasitikėjimą akademinėje veikloje bei dirbant su grožio procedūromis. Manau, tai yra sėkmė.

Su TV laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūte

– Kas, manote, svarbiausia, kuriant savo verslą. Išvardykite tris pagrindinius dalykus?

Vizija, tikslas, konceptas, kaip viską atliksite ir kokią žinią apie save norite nešti.

– Kokių klaidų kaip verslininkė esate padariusi arba tiesiog ko nedarytumėte, jei būtumėte žinojusi pasekmes?

– Per daug pasitikėdavau žmonėmis, tad tos klaidos kainavo daug ne tik finansiškai, bet ir morališkai. Todėl sutartys, sutartys ir dar kartą sutartys, kurias sudaro teisininkai ir taip apdraudžia jus nuo bet kokių pasekmių bendradarbiaujant ne tik su svetimais, bet ir su savais žmonėmis.

– Ar Lietuvoje palankios sąlygos steigti savo verslą?

– Negaliu pasakyti, kad labai blogos, nes, kiek žinau, tai dabar net Užimtumo tarnyba turi net labai palankių pasiūlymų, norintiems pradėti. Man labai gaila, kad nieko panašaus nebuvo tada, kai aš startavau, juolab buvau studentė, tad gal labiau gaila, kad valstybė nesukuria kažkokių lengvatų norint pradėti verslą studentams, o tiesiai juos įmeta į mokesčių liūną. Jei būčiau galėjus pasinaudoti tokiais patraukliais pasiūlymais, kaip dabar leidžia Užimtumo tarnyba, užaugti būtų reikėję kur kas mažiau laiko.

– Ką patartumėte jaunam žmogui, norinčiam įsteigti savo verslą?

– Niekada nelaukite rytojaus, nes jis gali neateiti. Jei turite idėją, tiesiog pradėkite apie ją kalbėti ir veikti, kad ir kaip neįmanoma tai atrodytų.

– Koks jūsų laisvalaikis?

– Laisvalaikio daug neturiu, tačiau labai mėgstu skanų kokybišką maistą, tad neatsisakau pasisėdėjimų su draugais kavinėse. Jau kuris laikas pasigendu hobio, nes mano hobis tapo mano darbu, tad dabar bandysiu atgaivinti paauglystės pomėgius – įstojau mokytis juvelyrikos.

Ieva tikisi greitu metu žiemas leisti ten, kur šilta

– Kokia šiuo metu didžiausia jūsų svajonė?

– Mano svajonė yra dirbti nuotoliniu būdu ir kada nors žiemas leisti ten, kur šilta. Nors labai myliu Lietuvą, tačiau mano mintys aktyviausios, kai šilta, tad tikiuosi, kad per kelerius metus tai padaryti pavyks.

Ačiū už pokalbį!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (103)