Pasak mediko, neurologija yra perspektyvi sritis, kuri sparčiai tobulėja ir juda į priekį. Tam tikroms neurologinėms ligoms įveikti, pavyzdžiui, spinalinei raumenų atrofijai, jau išbandoma ir genų terapija, o pažangūs neurologijos metodai taikomi ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, rašoma pranešime spaudai.
„Anksčiau pacientai, patyrę ūminį insultą, dėl galimybės taikyti modernų gydymą būdavo nukreipiami tik į didžiuosiuose miestuose esančius insulto centrus, tačiau tam tikri pažangūs metodai, pavyzdžiui, intraveninė trombolizė, paskutiniu metu prieinami ir mažesnių miestų ligoninėse“, – tvirtina neurologas.
Kas patį gydytoją A. Plioraitį ir jo kolegas pastūmėjo rinktis šią specialybę? „Neurologija yra pasišventimas žmonėms, kuris tiek man, tiek, tikiuosi, kitiems šios srities specialistams, atneša pasitenkinimą“, – tvirtina pašnekovas.
Tikisi profesionalumo ir atidumo
Pasak A. Plioraičio, pas neurologą besilankantys pacientai pirmiausiai tikisi profesionalumo. Jų akimis, toks specialistas kasdien tobulėja, įgyja vis naujų žinių, dalyvauja įvairiuose seminaruose, skaito daug straipsnių užsienio kalba.
„Nuolatinis tobulėjimas – šių dienų gydytojo vizitinė kortelė. Geras specialistas turi koja kojon žengti su mokslu. Pacientai konsultacijai dažniausiai atvyksta pasiskaitę apie savo ligą, gydymą, tačiau ta informacija – ne visada mokslu pagrįsta, tad specialistui svarbu turėti naujausių žinių – tai yra jo sėkmės garantas“, – įsitikinęs A. Plioraitis.
Taip pat, gydytojo teigimu, pacientams svarbu, kad specialistas nuo pirmos konsultacijos minutės sukurtų pasitikėjimo ir saugumo jausmą bei tvarkingai atrodytų, būtų kruopštus, atsakingas, darbštus ir smalsus.
„Kiekvienam pacientui svarbu, kad gydytojas gebėtų užjausti, stengtųsi įsijausti į pacientą bei suprastų kitų gyvenimo vertę. Toks specialistas paskirs efektyvesnį gydymą bei greičiau išvaduos iš ligos. Gydytojas, kuris yra dėmesingas, atidžiai klausinėja pacientą, išsiaiškina, dėl ko šis nerimauja, sužino apie jo įpročius, gyvenimo anamnezę, gali greičiau nustatyti tikrąją nusiskundimų priežastį. Geras neurologas nestokoja atvirumo – paaiškina, kas vyksta su pacientu, atskleidžia visus nesuprantamus terminus ir suteikia galimybę priimti sprendimus“, – sako pašnekovas.
Specifiška specialybė ir išskirtiniai pacientai
Neurologijos pacientai turi galvos, nugaros smegenų ir/arba periferinių nervų pažeidimų. Dažniausiai neurologo konsultacijai kreipiasi galvos ar nugaros skausmu, atminties sutrikimu, galvos svaigimu besiskundžiantys žmonės. Šiai grupei labiau būdingos lėtinės, neretai sunkiau visiškai išgydomos ligos.
Neurologija turi tiesioginį ryšį su endokrinine sistema, jutimo organais, virškinimo trakto veikla, t. y., glaudžiai susijusi su kitų gydytojų veiklos sritimis. Dėl to, A. Plioraičio teigimu, neurologui svarbu būti komunikabiliam – ne tik atidžiai išklausyti pacientą, bet ir gebėti sklandžiai bendrauti su kitų sričių medikais bandant rasti negalavimo priežastį ir veiksmingiausią gydymo būdą.
„Neurologiniai sutrikimai keičia žmogaus psichiką, gebėjimą bendrauti, todėl specialistas turi būti pasiruošęs neprognozuojamam pacientų elgesiui. Dėl tam tikrų ligos požymių, pvz., atminties sutrikimo, sulėtėjusių judesių, kalbos sutrikimų, gydytojas turi išlikti kantrus bei ramus. Mediko darbas įtemptas, todėl įvairiose situacijose jis turi išlaikyti pusiausvyrą, priešingu atveju gydymas truks ilgiau, bus mažiau efektyvus“, – pabrėžia neurologas A. Plioraitis.
Kasdienybėje svarbu bendravimas ir smalsumas
Gydytojo neurologo kasdienybė – nuolatinės atsakymų paieškos. Ar šiam specialistui svarbu turėti išlavintą intuiciją?
„Šimtmečiais medicina buvo suvokiama kaip menas, o gydytojo veikla – kaip reiškinys, labiau priklausantis nuo jo intuicijos. Vis dėlto šiuolaikiniam neurologui svarbiau tinkamai išnaudoti savo komunikacinius įgūdžius ir smalsumą“, – mano gydytojas.
Jo teigimu, gebėjimas bendrauti yra vienas iš neatskiriamų profesionalumo elementų, užtikrinančių veiksmingą gydymą. Su gerai bendraujančiu gydytoju pacientai linkę labiau bendradarbiauti diagnostikos ir gydymo procese, labiau pasitikėti gydytojo paskirtu gydymu, jo laikytis.
„O smalsumas renkant anamnezę padeda pacientą išgirsti. Tai padidina galimybę nustatyti tikslią diagnozę ir skirti reikalingą gydymą“, – įsitikinęs A. Plioraitis.