Profesionalų nardytoją suviliojo karjera IT srityje: man įdomu pažiūrėti į skirtingus pasaulius ir iš programuotojo, ir iš vartotojo pusės

Profesionalus nardymo instruktorius neįsivaizdavo, kad IT sritis taps jo karjeros ašimi, aplink kurią suksis prasmingi projektai ir laisvė pačiam kurti savo profesinį kelią. Užsienyje kriptografinės matematikos studijas baigęs Jurijus Nesvat jau daugiau nei dešimtmetį dirba IT sektoriuje, testavimo srityje.

Karjerą pradėjęs organizacijoje, užsiimančioje bankomatų ir seifų programinės įrangos kūrimu, J. Nesvat vėliau prisijungė prie skandinavų kapitalo banko, tačiau čia pasigedo laisvės ir aiškumo bei technologinių iššūkių. Būtent tai ir tapo lemiamu sprendimu keisti darbą ir prisijungti prie JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ – čia atrado tai, ko trūko ankstesniame darbe – laisvę, aiškumą, skaidrumą ir pažangius technologinius įrankius.

– Kaip pavyko surasti mėgstamą profesiją, darbą?

– Niekada nebuvau iš tų žmonių, kurie nuo vaikystės žino, ką veiks gyvenime. Jei ne sėkminga karjeros pradžia IT srityje, greičiausiai būčiau tapęs orlaivio pilotu. Vis dėlto įsilieti į darbo rinką man nebuvo taip paprasta. Iš pradžių teko paragauti pardavėjo darbo nelegalioje muzikos įrašų parduotuvėje, tačiau net ir ši nedidelė gyvenimo patirtis leido suvokti, kad darbe kasdien turi būti įdomu ir nenuobodu.

Visiškai netyčia patekau į testavimo sritį – tiesiog ieškojau programuotojo praktikos vietos, o atranką vykdžiusi įmonė paprašė manęs surasti klaidų vienoje programėlėje. Aš labai greitai radau jų daugiau nei dvidešimt. Iš karto gavau darbą ir pats negalėjau patikėti, kad man už tokią veiklą net mokės pinigus. Taip prasidėjo IT karjeros etapas. Smagu, kad pavyko per tuos kelerius metus susikurti tą kelią ir daryti, ką noriu, išbandyti, ką tik širdis geidžia.

– Ką labiausiai vertinate savo profesijoje?

– Įvairovę! Nors įmonėje darbuojuosi daugiau nei 6-erius metus, tačiau mano karjeros pradžioje įmonė nebuvo tokia didelė kaip dabar. Dar ne taip ir seniai buvome maži su nedaug žinomų IT žaidėjų rinkoje ir mums reikėjo įrodyti, kad esame patikimi, turime pasirengę kokybiškus procesus, dirbame ypač profesionaliai. Taip perėjome į aukščiausią lygą, kur įdėjome daug nematomo darbo, tobulėjome ir augome rekordiniu tempu. Tai mums atnešė pripažinimą ir įvertinimą pasaulinėje rinkoje.

Per kelerius metus įmonėje teko prisiliesti prie labai skirtingų industrijų sistemų – bankai, atominė energetika, žaliavos, muziejai, renginių planavimo sistemos, aviacija ir dar daugiau. Man visada buvo įdomu sužinoti, kaip kitos industrijos veikia iš vidaus. Testavimas yra labai plati sritis, priklausomai nuo projektų ypatybių ir tavo asmeninių gebėjimų, leidžianti pažiūrėti į skirtingus pasaulius ir iš programuotojo, ir iš vartotojo pusės.

– Kokias užduotis tenka kasdien atlikti programinės įrangos testuotojui? Kas jums yra svarbiausia kasdieniniame darbe?

– Kokybės užtikrinimas – kone vienas didžiausių testavimo specialisto uždavinių ir yra integruotas į programinės įrangos kūrimo procesą jau nuo pirmųjų sutarties pasirašymo etapų. Patogumas, greitaveika, saugumas ir paprastas reikalavimų atitikmens patikrinimas – tai tik keletas produkto kūrimo reikalavimų, tačiau vieną iš svarbiausių įvardinčiau kaip prieinamumą (angl. accessibility). Tai viena iš programinės įrangos ypatybių, kuria taip pat rūpinamės, ir ši sritis visada mums buvo labai svarbi. Ji aprėpia ne tik situacijas, kai žmogus turi bet kokią negalią (regos, klausos, judesių ar proto) bet ir primena tai, jog mūsų kūnas yra skirtingas. Dešimtmečius IT pasaulyje prieinamumo būtinybė buvo ignoruojama. Pradėjome auginti šią kompetenciją ir apie tai šnekėti daug anksčiau, nei rinkoje atsirado stiprus poreikis prieinamumą gerinti.

– Kaip kilo mintis gilintis būtent į šią sritį ir ieškoti sprendimų, didinančių prieinamumą visiems vartotojams?

– Viena iš didžiausių problemų yra ta, kad prieinamumas nėra suprantamas tiesiogiai, o tapatinamas tik su negalią turinčiais žmonėmis. Apskritai, prieinamumo sąvoka sukuria ir tam tikras atskirtis, tarsi esame mes, tie eiliniai vartotojai, ir žmonės, turintys specialiųjų poreikių. Toks nusistatymas labai klaidina. Juk bet kuris iš mūsų skirtingai naudojasi technologijomis. Skirtingai matome, girdime, mokomės, skiriasi ir mūsų reakcijos laikas. Net kiekvieno žmogaus gyvenimo etapuose gali įvykti pokyčių, kurie susiję su amžiumi, gali įvykti ir traumos, nė vienas nėra apsaugotas, net ir nuo ligų. Ir nors prieinamumas dažniausiai suprantamas kaip technologijų prieinamumas pirmiausia vartotojams su negalia, tačiau aš šią sąvoką noriu išplėsti. Prieinamumo standartai taip pat yra ir apie technologijų naudojimo patogumus, logišką informacijos išdėstymą ir pan.

– Prie kokių IT produktų kūrimo šiuo metu darbuojatės?

– Jau pusantrų metų klientui, įsikūrusiame JAV, kuriame naują, analogų rinkoje neturintį organizacijų rizikos vertinimo įrankį, kuris padeda patogiai ir operatyviai įvertinti įmones. Ne tik sukūrėme naują sistemą, bet ir keičiame bei padedame klientui efektyvinti verslo procesus.

– Didelę jūsų laisvalaikio dalį užima ir išskirtinis hobis – nardymas. Esate profesionalus nardymo instruktorius, kaip suderinate šį užsiėmimą ir kasdieninį darbą?

– Nardymas – tai yra ir pirmiausia mano atsipalaidavimo būdas, žinoma, tai kartu yra ir sportas, ir psichoterapija. Nors nardymo ir plaukimų būdų gali būti labai skirtingų, tačiau visus juos vienija skrydžio ir visiškos tylos jausmas, kuris atsiranda, kai kūnas persijungia nuo išorinio kvėpavimo į ląstelinį, kurį pajusti galima ir paprastame baseine, tačiau su kvalifikuota priežiūra.

Tiek mano testuotojo profesiją, tiek ir nardymo veiklą vienija analitinis mąstymas. Man tai padeda detaliai įsigilinti ir suprasi, kas vyksta su mano kūnu ir atsižvelgiant į tai – saugiai koreguoti treniruočių planą. Būtina reaguoti net į menkiausią kūno pasikeitimą. Kaip rodo praktika, net jeigu atrodo, kad mūsų diena tokia pat kaip vakar – viduje mes galime būti absoliučiai kitokie. Tyla ir kelionė į pasąmonės kampus padeda pamiršti apie kasdieninį stresą, o atsargus įlindimas į hiperkapniją ir hipoksiją grąžina mus prie bazinių fizinių džiaugsmų – pradedi vertinti patį faktą, kad gyveni dėl to, kad kvėpuoji, o visi kiti aktualūs gyvenimo dalykai – yra kažkur toli piramidės viršuje.

Kaip ir darbe, aš nardyme labiausiai mėgstu įvairovę. Nors ir ši mano sportinė karjera šiuo metu yra kiek pristabdyta ir laukia laisvesnio grafiko, kol paaugs mano vaikai, tačiau taip pat dirbu ir nardymo instruktoriumi, turiu tarptautinio teisėjo kategoriją ir esu pasaulinės federacijos etikos komiteto narys. Per visą savo nardymo istoriją pavyko pasiekti ir nacionalinį rekordą – išbūti 6 minutes nekvėpuojant po vandeniu. Žinoma, tik noriu atkreipti dėmesį, kad tokiu nardymu galima užsiimti tik su labai kvalifikuota priežiūra.

– Jau daugiau nei 6-erius metus dalijatės sukaupta patirtimi ir su žmonėmis, norinčiais pradėti karjerą IT srityje. Dėstote testuotojams skirtoje nemokamoje akademijoje „Sourcery“, kodėl nusprendėte prisidėti prie šios iniciatyvos?

– Kai 2017 metais buvo įkurta nemokama „Sourcery“ akademija testuotojams nė nedvejodamas iš karto prisijungiau prie akademijos kaip lektorius. Esu lėtojo mokymosi šalininkas ir būna ypač smagu, kai žmonių akyse matau tą susidomėjimą ir užsidegimą. Ypač, kai akademijos dalyviai stengiasi suprasti informaciją, ją pasidėti į teisingą lentynėlę, o susidėlioję – pritariamai linksi ir šypsosi. Jau daugelį metų stengiuosi kruopščiai atrinkti tik gerosios praktikos pavyzdžius, kad studentui būtų aišku ir nereikėtų daug laiko lindėti ieškant ir įsisavinant informaciją. Ir mums visiškai nesvarbu, ar sėkmingai akademiją baigę studentai įsidarbins mūsų įmonėje ar kitur. Suteiktos žinios keliauja ir vėliau grįžta mums visiems. Tad tikiu, kad taip keliame bendrą rinkos technologinį raštingumą.