JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ padalinyje Čikagoje šiuo metu dirbanti Justina prieš trejus metus priėmė vadovų kvietimą ir išvyko iš Lietuvos. Šiandien ji yra įsitikinusi, kad svarbiausia yra rasti vertybes atitinkančią organizaciją, niekada nenuleisti rankų ir nestatyti sau barjerų, o tada ir profesinė sėkmė susiklostys natūraliai.
Apsispręsti išvykti nebuvo sunku
J. Juknevičiūtė įmonėje dirba jau beveik šešerius metus, daugiau nei trejus iš jų – JAV. Kelią pradėjusi vyresniosios testavimo inžinierės pozicijoje, ilgainiui tapo atsakinga už produkto testavimo strategiją, praktikų brandą ir vientisumą, vėliau prisiėmė atsakomybę už projekto rezultatus ne tik testavimo srityje.
„Tuo metu, kai prisijungiau prie Vilniaus padalinio, kiek daugiau nei 10 darbuotojų dirbome prie produkto, skirto teisininkams, kurio tikslas palengvinti įkalčių paiešką skaitmeniniuose dokumentuose. Didėjant projekto sudėtingumui ir komandai išaugus beveik penkis kartus, keitėsi ir mano atsakomybės. Taip šalia inžinerinių galvosūkių atsirado projekto valdymo iššūkiai. Manau, kad ši patirtis paskatino pervertinti sau keliamus profesinius tikslus – vadovų palaikymas ir pasitikėjimas bei pasiekti rezultatai tapo įrodymu, kad galiu daugiau, nei turėjau drąsos pamėginti anksčiau. Pradėjome derinti galimybę man persikelti į Čikagą, kur galėčiau įgyti daugiau patirties projektų valdyme. Nebuvo sunku apsispręsti ar pasiruošti. Neišvykau į nežinią – pasikeitimas atrodė kaip natūralus kitas žingsnis“, – apie sprendimą išvykti į JAV pasakojo Justina.
Anot Justinos, išvykus į JAV pavyko gana greitai prisitaikyti prie kitokio gyvenimo tempo ir darbo pobūdžio.
Į IT sritį atvedė kompiuteriniai žaidimai
IT sritimi J. Juknevičiūtė susidomėjo vos 12-likos, kai gavo pirmąjį kompiuterį iš savo dėdės – taip netrukus ir susižavėjo kompiuteriniais žaidimais.
„Esu ne kartą girdėjusi iš kolegų, kai tėvai sakydavo, jog iš „žaidimų duonos nevalgysi“. Nors mano tėvai taip nesakė, bet esu geras pavyzdys, jog man šitas posakis negalioja. Kiek prisimenu, mėgau ir iki šiol mėgstu kompiuterinius žaidimus. Turėjau draugų, kurie aktyviai dirbo su internetinių žaidimų projektais, vienas jų pasiūlė prisijungti prie jo komandos. Tuo metu tai buvo vienas populiariausių MMORPG (angl. massively multiplayer online role-playing game) serverių Europoje. Kai turi kelis tūkstančius žaidėjų viename serveryje, tenka daug ko išmokti – nuo bendravimo su skirtingais žmonėmis, laiko valdymo, jau nekalbant apie profesines atsakomybes ir pareigas“, – dalijosi pašnekovė.
Justina kompiuterinių žaidimų neapleido nei mokyklos, nei universiteto suole, o ilgainiui tai jai tapo pirmuoju pragyvenimo šaltiniu ir dar labiau sudomino IT sritimi.
„Buvau atsakinga ir neleidau darbui paveikti mokslų rezultatų, o gal todėl, kad tėvai matė mano užsidegimą, visada palaikė įvairius mano „užklasinius“ nuotykius. Mokyklą baigiau su pagyrimu ir studijų kryptį rinkausi tokią, kuri apjungtų mano pomėgius – pasirinkau studijas Vilniaus Tech universitete. Studijuodama dirbau prie įvairių internetinių žaidimų projektų iki pat trečiojo kurso. Vėliau informacinių technologijų dėstytoja pasiūlė išbandyti testavimo sritį – taip atsidūriau vienos žinomų IT įmonių praktikantų programoje“, – pradžią prisiminė IT specialistė.
Prisideda prie jaunųjų talentų auginimo
Į „Devbridge“ Justina atėjo jau sukaupusi įvairių patirčių, prisidėjo ir prie vienos iš pirmųjų „Sourcery“ akademijos, skirtos testuotojams, programos įgyvendinimo. Vedė paskaitas ir konsultavo akademijos dalyvius, kaip tapti testuotoju ir įsitvirtinti technologijų sektoriuje.
„Manau, kad egzistuoja daug mitų apie testuotojo profesiją. Vienas didžiausių – kad testuotojo darbas yra lengvesnis ar mažiau svarbus nei programuotojo. Realybėje, produkto sėkmė ir kokybė yra komandinio darbo rezultatas, o ribos tarp IT sektoriaus disciplinų vis labiau nyksta. Kiekvienas mūsų turime savo rolę programinės įrangos kūrimo procese ir stiprybes, kurias atsinešame į komandą, tačiau daugiausia pasiekiame mokydamiesi vieni iš kitų. Šiandien programuotojas privalo mokėti testuoti savo kodą, o testuotojui svarbu suprasti kaip veikia programinė įranga ne tik iš vartojo perspektyvos, bet ir inžinerinės“, – teigia Justina.
Svarbu nesustoti tobulėti
Šiuo metu Justina vadovauja programinės įrangos projektams ir prie jų dirbančioms inžinierių komandoms, tačiau neatmeta galimybės sugrįžti į Lietuvą ir prisidėti prie jaunųjų talentų auginimo.
„Strateginis mąstymas, technologinės žinios bei gebėjimas argumentuoti savo nuomonę ir sprendimus yra keletas įgūdžių, kuriuos į dabartinę rolę neabejotinai atsinešiau iš sukauptos patirties testavimo srityje. Džiaugiuosi nauju profesiniu etapu JAV – smagu dirbti tarpkultūrinėje komandoje, sparčiai tobulėju profesinėje srityje ir vis dar randu ką naujo išmokti. Mane IT srityje laiko jos dinamika ir kūrybiškumas.
Nesu tikra, kaip dažnai pagalvojame, kiek problemų aplink mus išsprendžia technologijos. Jos tapo įprastos ir savaime suprantamos. Tačiau po kiekvienu „Spotify“, „Trafi“ ar „Uber“ slepiasi programinė įranga, kurią kažkas sugalvojo ir realizavo. Taigi, IT sritis labai plati – turint inžinerinį išsilavinimą arba savarankiškai kaupiant IT žinias save realizuoti galima įvairiose kryptyse. Į technologijų darbo rinką žmonės pakliūna su įvairia patirtimi, todėl didžiausias iššūkis ir mano karjeros pradžioje ir dabar, einant vadovės pareigas – teisingai įvertinti žmogaus profesinę brandą ir sudaryti sąlygas tobulėti“, – teigia J. Juknevičiūtė.