Šių specialistų poreikis auga milžinišku greičiu – be jų neišsivers nė viena technologijų įmonė: papasakojo, kokių reikia kompetencijų

Sparčiai populiarėjanti ir vis svarbesnį vaidmenį technologijų įmonėse užimanti verslo analitiko profesija yra nepakeičiama, siekiant sėkmingo projekto įgyvendinimo. Vis dėlto apie šią reikšmingą ir kūrybišką IT rolę žino dar nedaugelis.

Remiantis JAV darbo statistikos biuro duomenimis, numatoma, kad užimtumas įvairių sričių verslo analitikams per ateinančius dešimt metų padidės nuo 7 iki 27 proc. priklausomai nuo verslo analitiko tipo, tačiau jau dabar akivaizdu, kad poreikis auga milžinišku greičiu, o ateityje šių specialistų ypač reikės sparčiai augančiam technologijų sektoriui.

Kokių savybių ir kompetencijų reikia, norint tapti verslo analitiku IT įmonėje? Ką jis veikia kasdieniniame darbe ir kokių technologinių žinių reikia, norint juo tapti? Įžvalgomis apie verslo analitikų darbą komandoje dalijosi IT įmonės „Devbridge“ programavimo departamento vadovas Visvaldas Šeškus.

Suprasti kliento verslo sritį ir identifikuoti problemas

Anot V. Šeškaus, greito tempo reikalaujanti ir įtraukianti verslo analitikų darbo aplinka pasižymi ne tik didele įvairove, bet ir įdomiomis kasdienėmis užduotimis, kurios prisideda prie teisingo sprendimo sukūrimo ir prie bendros projekto sėkmės.

„Jeigu tai produktinės įmonės veikla – kuriamas specializuotas produktas, skirtas konkrečiai verslo sričiai ar problematikai, kaip daiktų internetas, inžinerija, finansų valdymas, logistika, apsaugos sprendimai, sveikatos apsauga ir pan., kur orientuojamasi į produkto viziją-misiją, ieškoma funkcionalumo, kurs tenkintų daugumos galutinių vartotojų poreikį, tada, tikėtina, kad verslo analitiko darbai bus labiau panašūs į konkrečios srities eksperto, produkto vadovo ar produkto inžinieriaus veiklą, kur jis gilinsis tik į konkrečią sritį. Tokiu atveju, jis glaudžiai darbuosis su dedikuota komanda (ar komandomis), įgyvendinant ir išleidžiant produktą į rinką. Po šiuo bendradarbiavimu gali slėptis ir daug kitų susijusių veiklų – vartotojų poreikių, įstatyminės bazės ar reglamentų analizės (jeigu produktas su tuo susijęs), konkuruojančių produktų analizė, darbas su UI/UX komandomis“, – aiškina vadovas.

Prieš 4-erius metus prie „Devbridge“ komandos prisijungęs V. Šeškus technologijų srityje darbuojasi daugiau nei 20 metų. Per šį laiką teko pačiam iš arčiau susipažinti su verslo analitiko role, įvairiomis produkto vadovo atsakomybėmis, pamatyti ir prisidėti prie sudėtingų sprendimų įgyvendinimo bei padirbėti su nutolusiomis projektų komandomis skirtinguose žemynuose ir laiko zonose.

„Su komanda šiuo metu dirbame prie vieno didžiausių Amerikos finansinių dokumentų valdymo verslų, kuris migruoja į elektroninę erdvę bei nori automatizuoti savo procesus. Tad padedame kurti kelias sistemas: viena – leidžia klientui dinamiškai aprašyti jų verslo procesus, koordinuojant jų įvairias vidines sistemas, kai tuo tarpu kita – suteikia mūsų kliento verslams patogias prieigas prie šių svarbių finansinių dokumentų. Taip pat su kita komanda darbuojamės prie produkto, kuris leidžia investicinių fondų bendrovėms ir jų paslaugų partneriams valdyti savo investicinių produktų registraciją 54 atskirose JAV valstijose ir teritorijose, kad jas būtų galima teisėtai parduoti žmonėms tose valstijose“, - patirtimi dalijosi departamento vadovas.

Gebėti įvertinti ir apdoroti milžiniškus kiekius informacijos

Vis dėlto pašnekovas įvardija, kad įvairiapusiškas verslo analitikas turi gebėti gilintis ne tik į kliento verslo sritį, bet ir į techninius procesus ar sistemas, taip pat gebėti apdoroti didelius kiekius informacijos, ją įvertinti bei pateikti ją savo kolegoms suprantama ir aiškia forma.

„Pirmiausia būtina suprasti, koks yra kiekvieno sprendimo tikslas ir kodėl jis yra reikalingas, kokią problemą tai išsprendžia bei kokią ilgalaikę vertę klientui tas darbas sukurs. Šios profesijos atstovas turi mokėti gauti bei analizuoti informaciją, taip pat gebėti ją suprasti, atsirinkti, įsigilinti, sustruktūrizuoti bei perteikti, paaiškinti kitiems. Sprendimai netaps paprastesni, ypač turint ambiciją dirbti su reikšmingais klientais ir prie didelių projektų. Akivaizdu, kad sparčiai progresuoja technologijos ir sprendimų kompleksiškumas, todėl atsiranda puikios galimybės pirmiesiems susidurti su inovacijomis, naujais verslo modeliais ir sužinoti, kokios taikomos naujausios metodologijos, įrankiai, principai veikia“, – teigia departamento vadovas.

Planuoti komandos laiką ir gebėti komunikuoti

Pasak V. Šeškaus, dinamiška projektinė aplinka ir galimybė kiekvienam profesionaliai augti darbuojantis tiek su stipriais techniniais kolegomis, tiek ir su skirtingų verslo sričių ekspertais ypač išaugino šios rolės reikšmingumą ir kompetencijų lauką.

„Per kelerius pastaruosius metus įmonėje subūrėme stiprią 30-ties verslo analitikų bendruomenę, kurią visų pirma, vienija noras dirbti prie sudėtingų sprendimų, galimybė juos sąlygoti. Verslo analitikas visada turi mokėti projekto komandos nariams operatyviai ir profesionaliai atsakyti į klausimus arba pasistengti gauti visus atsakymus bei žinoti, ko tiksliai reikėtų paklausti. Taip pat būtina mokėti sudėtingiausias užklausas aiškiai ištransliuoti visai komandai, tačiau tuo pačiu metu atstovauti klientui ir sudėlioti sutartus abiejų pusių prioritetus. Labai dažnai informacijos srautai yra ypač dideli, verslo logikos išmanymo ir kompleksiškumo yra labai daug, todėl komandoje turi būti tas, kuris sugeba efektyviai dirbti ir neleisti tuose reikalavimuose paklysti.

Pasitaiko, kai komunikacinius procesus kiek apsunkina laiko zonų skirtumai, kliento žmonių galimybės greitai atsakyti ir t.t., todėl kasdieninių iššūkių netrūksta. Tačiau verslo analitikas yra būtent tas žmogus, kuris moka profesionaliai pateikti poreikių analizę bei geba įžvelgti aiškesnį situacijos paveikslą, įsigilinti į problematiką, efektyviai planuoti savo ir kitų laiką. Nebijoti klausti ir diskutuoti su skirtingų patirčių ir kompetencijų, atsakomybių žmonėmis (tiek techniniais žmonėmis, tiek ir skirtingų lygių vadovais). Atidumas detalėms taip pat labai svarbus, tai padės mažais etapais pasiekti tarpinius rezultatus ir suplanuoti bei išsikelti vis didesnius tikslus“, – dalijosi įmonės atstovas.

Turėti tvirtą techninių kompetencijų bagažą

V. Šeškaus teigimu, techninės kompetencijos verslo analitiko darbe nėra pačios svarbiausios ir daugelis jų gali būti įgytos stropiai mokantis ir daug savarankiškai tobulėjant. Vis dėlto patyrę verslo analitikai profesionalioje IT įmonėje dažniausiai būna sukaupę itin solidų profesinių žinių bagažą.

„Verslo analitikui reikia mokėti atsižvelgti į projekto eigos prioritetus, mokėti dirbti su reikalavimų analize ir specifikacijomis, funkcionalumo kriterijų aprašymai, kad reikalavimai būtų suprantami ir būtų galima pagal juos ne tik suprogramuoti, bet ir ištestuoti produktus, įvertinti ar atitinka dar ir kitus, tarkime, nefunkcinius reikalavimus ir pan. Tokios specifikacijos neapsiriboja vien tik jų užrašymu – čia vieta ir kūrybiškumui. Ir kuo daugiau verslo analitikas turi įvaldęs įrankių ir žinių, tai padeda tik geriau iškomunikuoti bei tiksliau išreikšti mintį, palikti mažiau erdvės interpretacijai – tuo jo darbas ir yra efektyvesnis.

Kaip pavyzdžiui, gebėjimas įsigilinti į technines detales ar tokių įrankių įvaldymas, kaip standartizuotos diagramos (BPM, UML Use Cases) ar kitos standartizuotos diagramos, kaip „wireframing“ įrankiai ir pan. Taip pat gelbsti išmanymas tokių metodologijų ir technikų kaip MOST, SWOT, MoSCoW, kada, kurią ir kodėl reikia naudoti, kaip dirbti su kliento verslo reikalavimais, kaip juos susirinkti, tiek funkcinius tiek ir nefunkcinius, kaip juos struktūrizuoti. Darbo su Agile metodologija patirtis taip pat padeda, o kai reikia tiesiogiai bendrauti su klientu, būtina išmanyti ir jau žinoti, kokios komunikacijos ir analizės priemonės yra efektyviausios bei puikiai veikia bendraujant su projekto komanda“, – reikalavimus išvardijo departamento vadovas.