Slaugytoja: supratau, kad noriu dirbti būtent psichiatrijos srityje

Tarptautinės slaugytojų dienos proga savo mintimis apie pasirinktą profesiją dalinasi Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės slaugos administratorė Laura Morkūnaitė-Junevič.

Koks buvo jūsų kelias į pasirinktą specialybę?

Slaugytoja dirbu jau beveik 18-ka metų, todėl pačią pradžią sunku ir prisiminti (šypsosi). Žinoma, viskas prasidėjo nuo mokslų, tačiau tikrasis supratimas ir pajautimas, kas yra slauga, be abejo, ateina tik su patirtimi. Su patirtimi atėjo ir supratimas, kad noriu būti slaugytoja būtent psichiatrijos srityje, nes čia slaugos personalas vaidina labai didelį vaidmenį. Dialogo su pacientu užmezgimas, jo nuotaikų stebėjimas, elementarus išklausymas – tai ypatingai svarbūs momentai padedant žmonėms, kurie turi psichikos sutrikimų, patiria sunkius išgyvenimus. Kai supranti, kiek daug gali pakeisti vien savo dėmesiu, tai labai įkvepia.

Kokias užduotis atlieka slaugytojai psichiatrijos paslaugas teikiančiose įstaigose?

Labai džiugu, kad kuo toliau, tuo labiau išnaudojamas slaugytojų potencialas. Tai reiškia, kad apmokyti slaugytojai gali profesionaliai rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine paciento gerove, atlikti kai kurias terapines funkcijas. Slaugytojai taip pat aktyviai įtraukiami į paciento gydymo plano įgyvendinimą – jų nuomonė, pastebėjimai itin svarbūs kelyje link sveikimo sergant psichikos ligomis. Taip pat vedame pacientams mini paskaitas, padeda daugiau sužinoti apie savo ligą, pagalbos būdus.

Mūsų ligoninėje slaugytojai gali ir tiesiogiai teikti savo pastabas, pasiūlymus, kaip pagerinti, patobulinti savo skyriaus veiklą – ir tikrai pasitaiko nuostabių idėjų!

Dirbate jau daugybę metų – kaip per tą laiką pasikeitė psichiatrijos paslaugos Lietuvoje?

Manau, kad pokyčiai yra labai dideli. Pradedant pačiomis darbo sąlygomis, nes nuolatos modernėja skyriai, techninės galimybės, baigiant gydymo kokybe. Labai džiaugiuosi, kad sėkmingai derinami skirtingi gydymo būdai: medikamentinis (gydymas vaistais) ir nemedikamentinis (psichoterapija, ergoterapija, socialinė ir psichologinė terapijos ir t.t.). Nors gydymas vaistais kai kurių ligų atvejų neišvengiamas, akivaizdu, kad jis irgi modernėja: daugelis naujos kartos medikamentų, vartojant juos kaip nurodyta, nebesukelia jokio arba tik labai mažą šalutinį poveikį.

Tam, kad pacientų dienotvarkė būtų įvairiapusė, kad būtų suvartojama tik tiksliai tiek vaistų, kiek būtina, slaugytojai naudoja specialias stebėsenos sistemas – seniau tokių įrankių nebuvo, todėl ir situaciją suvaldyti buvo sunkiau.

Ko išmokote savo darbe?

Begalinės kantrybės ir to, kad žmogiškai meilei parodyti nėra jokių kliūčių. Visada kaip pavyzdį teikiu mūsų vyresniuosius, sunkia Alzheimerio ligos forma sergančius pacientus: jie gali neprisiminti tavęs, jie gali neprisiminti, kur yra, jie gali net neprisiminti, kelinti dabar metai, tačiau jie prisimena, kas yra meilė, šiluma, žmogiškumas.