Kintant statybų sferai, didėja ir specialistų poreikis
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ personalo direktorė Nerilė Naprienė sako, kad šiuo metu statybų ir infrastruktūros plėtros sektoriuje labiausiai trūksta tokių specialistų kaip sąmatininkai, statybos vadovai, statybos inžinieriai, automatikos darbų inžinieriai, BIM sistemų specialistai. Taip pat jaučiamas kvalifikuotų statybos darbininkų, meistrų bei kelių tiesimo ir klojimo technikos operatorių poreikis, rašoma pranešime spaudai.
„Savo personalo resursus planuojame į priekį, skatiname vidinę darbuotojų rotaciją, bendradarbiaujame su mokymo įstaigomis, įsitraukiame į jų organizuojamas veiklas, dalyvaujame atvirų durų dienose. Statybininkų specialybė nebėra tokia, kokia buvo – ji žymiai platesnė ir įvairiapusiškesnė. Taip pat ir statybos šiandien yra gerokai daugiau nei betono maišymas ir plytų mūrijimas“, – pasakoja N. Naprienė.
Universitetai taikosi prie kintančių tendencijų
Inžinerinės krypties specialistus ugdančios aukštosios mokyklos irgi reaguoja į sektoriaus pokyčius. Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto dekanas prof. Andrius Jurelionis sako, kad studijų programos yra atnaujinamos kiekvienais metais – peržiūrimi jų moduliai ir dėstomas turinys.
„Statybų sektorius keičiasi labai sparčiai. Reaguodami į naujausias tendencijas jau ne vienerius metus didelį dėmesį skiriame statybų skaitmenizavimo tematikai. Fakultete taip pat veikia Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras, kurio komanda prisideda prie studentų rengimo, suteikia papildomų galimybių nuolat sekti inovacijas. Siekiame žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis.“, – sako prof. A. Jurelionis.
Siekia atsikratyti nusistovėjusių stereotipų
Anot prof. A. Jurelionio, pernai fakultete iš viso buvo priimta 11 architektūros bei 84 statybos inžinerijos pirmakursių. Magistro studijas rinkosi dar apie 70 studentų. KTU atstovo teigimu, jaučiama, kad susidomėjimas šiomis specialybėmis auga.
„Statybos inžinerija ir architektūra – tai sritys, kuriose specialistų reikėjo, reikia ir reikės. Šiuo metu tokių specialybių paklausą matyt daugiausiai lemia esama situacija nekilnojamojo turto rinkoje, didelės statybų apimtys šalyje. Augantys skaitmenizavimo tempai, didėjantis tarptautiškumas atveria labai daug galimybių, tačiau savo profesinio kelio ieškantys žmonės dar ne visuomet tai mato“, – sako prof. A. Jurelionis.
Pašnekovo teigimu, dėl to universitetams tenka įdėti nemažai pastangų keičiant stereotipinį statybų inžinieriaus specialybės įvaizdį, didinti supratimą, kad šioje srityje vietą sau rasti gali įvairiomis stiprybėmis pasižymintys žmonės. Be to, priešingai vyraujančiam įsitikinimui, anot prof. A. Jurelionio, inžinerinėse specialybėse yra visiškai nesvarbi lytis.
Didelis dėmesys praktikai
Tuo metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros vedėjas, doc. dr. Viktoras Vorobjovas pažymi, kad analizuojant abiturientų pasiekimus, bendrai matomas mažėjantis susidomėjimas tiksliaisiais mokslais. Stojant į inžinerinės krypties specialybes reikalingi būtent matematikos, fizikos ir (arba) chemijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
„Be abejo, nuolat siekiame pritaikyti studijų programas prie šiandienos realijų, todėl studijų moduliai yra nuolat atnaujinami ir papildomi. Šiuo tikslu bendradarbiaujame su kitais Europos universitetais ir palaikome ryšius su socialiniais partneriais, kurių atstovai įvairiai prisideda prie studijų veiklų. Studentus jau nuo antrojo kurso stengiamasi įtraukti į mokslinę veiklą, siūlomos praktikos pas socialinius partnerius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse“, – sako V. Vorobjovas.
Anot jo, itin didelis specialistų poreikis pastaruoju metu jaučiamas susisiekimo infrastruktūros sektoriuje. Nepaisant to, kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos sritį, kurios specialistus Lietuvoje rengia vienintelis VILNIUS TECH, kasmet pasirenka 10–20 studentų, iš kurių geležinkelių inžinerijos arba miestų inžinerijos sritį pasirenka vos po kelis studentus– nors šios specialybės irgi yra itin reikalingos.
V. Vorobjovo teigimu, šių specialistų paklausą patvirtina ir universiteto Kelių katedros atliktų studentų apklausų rezultatai. Paskutiniame bakalauro studijų kurse darbą pagal specialybę turi trys ketvirtadaliai Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialybės studentų, taip pat apie 90 proc. magistrantūros studijų studentų.
Specialistų poreikis matomas ir darbo paieškos portaluose
Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ atstovė Rita Karavaitienė patvirtina, jog įmonės labiausiai ieško kvalifikuotų, išsilavinusių specialistų – inžinierių, konstruktorių, projektų inžinierių, statybos vadovų, sąmatininkų.
„Mūsų tinklapyje 2020 metais kiekvieną mėnesį įmonės paskelbdavo vidutiniškai po 144 statybų srities darbo pasiūlymus. Šiuo metu portale turime 195 aktyvius statybų srities darbo pasiūlymus. Taigi, kiekis augantis. Visgi, besidominčių darbu statybų sektoriuje nėra tiek daug, lyginant su tokių darbuotojų paklausa“, – teigia „CV-Online“ atstovė.
Trūkstamų kompetencijų padeda įgyti darbdaviai
Savo ruožtu N. Naprienė sako, kad specialistų trūkumui didelę įtaką daro įvairios inovacijos statybų sektoriuje. Tad reikiamų specialistų įmonė siekia išsiugdyti ir pati, o taip pat sudaryti sąlygas esamiems darbuotojams plėsti turimas kompetencijas arba pakeisti karjeros kryptį.
„Specialistų poreikiui įtakos turi ir sektoriuje vis plačiau taikomos inovacijos bei pažangūs technologiniai sprendimai. Pavyzdžiui, progresas skaitmeninės statybos srityje lemia augantį statinio informacinio modeliavimo (BIM) specialistų poreikį. Su tuo susijusių kompetencijų privalo įgyti ir kiti su statybų bei inžineriniais projektais dirbantys specialistai. Taigi net ir tos pačios specialybės reikalauja žinių ir gebėjimų atnaujinimo“, – pasakoja N. Naprienė.
Kaip teigia N. Naprienė, galima pastebėti, kad žmonės, susidomėję galimybe dirbti techninėje pozicijoje, jaučiasi neturintys pakankamų kompetencijų: „Mes visuomet esame pasirengę naujiems kolegoms padėti jas įgyti, praplėsti ir sustiprinti. Kaip bendrovė, esame sukaupę didelį „know how“, kuris tampa galimybe augti bei tobulėti ir kiekvienam prie mūsų komandos prisijungiančiam žmogui. Svarbu, kad pats kandidatas turėtų motyvacijos mokytis, būtų atviras, atsakingas ir pozityvus. Visa kita galima išmokti.“