Sausio – vasario mėnesiais „Baltijos tyrimų“ atlikto tyrimo duomenimis, pagrindiniai studijų pasirinkimo kriterijai tarp 16-25 metų amžiaus jaunuolių yra: būsimas atlyginimas (99 proc.), polinkiai ir sugebėjimai (98 proc.), studijų kaina (96 proc.) bei profesijos poreikis (96 proc.). Visgi, nors jaunimui piloto profesija atrodo patraukli, tik kas trečias žinojo, kur galėtų šią specialybę įgyti Lietuvoje., rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Domėjimasis karjeros aviacijoje galimybėmis auga ir vis daugiau Lietuvos jaunimo kreipiasi norėdami sužinoti apie piloto, orlaivių palydovo ar kitas aviacines profesijas. Stebėdami pastarųjų penkerių metų „BAA Training“ studentų statistiką matome, jog lietuvių, besimokinančių pradinių orlaivių pilotų rengimo mokykloje, studentų skaičius svyruoja nuo 10 iki 30 procentų“, – komentuoja Vaida Eičinienė, „Tapk pilotu“ projekto vadovė.
Šiuo metu, tai sparčiai auganti ir itin daug potencialo turinti darbo rinka. Prognozuojama, jog per artimiausius dvidešimt metų, pasaulyje lėktuvų skaičius išaugs dvigubai ir pasieks 42 tūkstančius vienetų, o šiems lėktuvams aptarnauti prireiks per 635 tūkstančius komercinės aviacijos pilotų ir 858 tūkstančių orlaivių palydovų.
Vilioja alga ir prestižas
Keleivių dėmesys nulydint pasitempusį piloto siluetą nėra viso labo scena iš kino filmo – 70 proc. apklaustųjų piloto profesiją, iš tiesų, vertina kaip gerai apmokamą, prestižinę (60 proc. apklaustųjų) ir suteikiančią galimybę keliauti (55 proc. apklaustųjų).
Anot „Tapk pilotu“ projekto vadovės, piloto atlyginimas, priklausomai nuo jo kvalifikacijos ir patirties, oro linijų ar regiono, kuriame dirba, gali svyruoti nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimties tūkstančių eurų per mėnesį. 2018 metų rugpjūčio mėnesio „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje pilotai ir skrydžių valdymo vadovai patenka į geriausiai uždirbančiųjų trejetuką, vidutiniškai uždirbdami apie 3,6 tūkstančio eurų per mėnesį.
Aukštasis nebūtinas
Tyrimas atskleidė, jog piloto studijas norėtų rinktis kas trečias jaunuolis (31 proc.), tačiau dėl didelės studijų kainos, nuogąstavimo dėl per mažų pažymių ar sveikatos problemų profesiją renkasi daug mažesnė dalis. Anot pilotų rengimo specialistų, visuomenė stokoja žinių apie piloto profesiją, todėl vis dar gajūs stereotipai, susiję su šia profesija.
Apklausos duomenimis, net 45 proc. respondentų neketina tapti pilotais, nes mano, jog jų pažymių vidurkis yra per mažas. Visgi mokyklos balai nėra svarbiausias rodiklis – nors fizikos, matematikos ir anglų kalbos žinios yra svarbios, tačiau šių žinių vertinimas vyksta, atliekant specialiai tam sukurtus testus. Be to, papildomai kandidatai studijoms atrenkami, remiantis jų asmeninėmis savybėmis, motyvacija, mąstymo būdu.
„Dažniausiai manoma, jog tam, kad galėtum tapti pilotu būtina mokytis universitete, bet iš tiesų, aukštasis išsilavinimas nėra būtinas. Atvirkščiai, didžiąją dalį pilotų ruošia civilinės aviacijos administracijos akredituojami nepriklausomi mokymų centrai, kur studijos žengia koja į koja kartu su naujausiais aviacijos standartais ir trunka gerokai trumpiau“, – aiškina Vaida Eičinienė.
(Ne)įkandama studijų kaina
Didelė studijų kaina įvardinama taip pat, kaip viena iš priežasčių (43 procc. respondentų), kodėl nesirinktų piloto profesijos. Iš tiesų, piloto studijos, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos ar mokymų įstaigos, gali kainuoti ir daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
„Tapk pilotu“ projekto vadovė sutinka, jog didelė studijų kaina užkerta kelią norintiems siekti karjeros šioje srityje. „Pačios piloto studijos reikalauja daug investicijų: instruktoriai, mokymosi įranga, treniruokliai, lėktuvai ir jų aptarnavimas – natūralu, jog studijų kaina yra didelė. Kita vertus, sėkmingai vystant karjerą tai greitai atsiperkančios investicijos. Gera žinia, jog siekiant padėti Lietuvos jaunimui įgyti piloto profesiją finansinį studijų sprendimą pasiruošęs suteikti ir „Tapk pilotu“ projektas, įkurtas vienos didžiausių aviacijos akademijų Europoje „BAA Training“, – komentuoja Vaida Eičinienė.