Tomas apie darbą kriminalistinių tyrimų skyriuje: čia privalai įprasti prie šiurpiausių vaizdų ir kvapų

„Mano darbo specifika tokia, kad kartais nežinau, kur tą dieną atsidursiu ir ką veiksiu. Yra buvę atvejų, kai neplanuotai išvykstu į kitą Lietuvos pusę. Grįžtu iš įvykio vietos vėlai naktį, į namus – tik paryčiais. Viena–dvi valandos miego ir atgal į darbą,“ – kasdienybe dalijasi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkas Tomas Trimailovas.

Fotografija lydi visada

Tomas Trimailovas teigia esąs ramaus būdo, bet mėgstantis išbandyti naujoves. Laisvalaikiu vyrui patinka kelionės, žygiai, o buvimas gamtoje yra neatsiejamas nuo fotografijos – vyras stengiasi perteikti gamtos grožį taip, kaip mato jis pats.

Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkui darbe tenka nemažai fotografuoti, tačiau, pastebi, kriminalistikoje naudojami fotografijos metodai labai skiriasi nuo meninės fotografijos.

„Pastebėjau, kad sujungus meninę ir kriminalistinę fotografiją išeina visai neblogas darinys, kurį pritaikau mokydamas fotografijos pagrindų policijos pareigūnus“, – atskleidžia pašnekovas, neslepiantis, kad fotografija yra ta veikla, kuri jį lydi visur ir visada.

Areštinėje dirbti nenorėjo

O apie tai, kad dirbs policijoje, Trimailovas galvojo dar besimokydamas mokykloje. Kadangi turėjo giminių, dirbančių policijoje, šios „virtuvę“ matė iš gana arti. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Klaipėdos policijos mokyklą, po kurios buvo paskirtas į rajono komisariato areštinės postinio pareigas.

„Tada pagalvojau, kad tikrai sugebėčiau daugiau, nei visą pamainą stumdyti metalinių durų skląsčius, dalinti maistą bei vesti į pasivaikščiojimo kiemą areštinėje laikomus asmenis. Taigi, po pusės metų jau sėdėjau Mykolo romerio universiteto auditorijoje“, – pasakoja.

Tiesa, vyras iškart pateko į antrą Teisės ir policijos veiklos studijų programos kursą – pasitarnavo mokslai profesinėje mokykloje.

„Studijuodamas gavau labai daug informacijos, kurią pritaikiau savo darbe. Esu girdėjęs, kad universitete dėstoma teorija skiriasi nuo realybės, tačiau su tuo nesutinku. Mano manymu, teorija ir praktika papildo viena kitą. Juk negalime atlikti praktinių užduočių nežinodami teorinės pusės. Be to, gyvenimui judant į priekį kai kurie praktiniai aspektai palaipsniui keičiasi, o tam tikri teoriniai dalykai lieka nepakitę“, – vertina Tomas.

Jis pastebi, kad dabar akademijoje padaugėjo studijų programų, todėl studijos pasidarė dar lankstesnės ir kiekvienas studentas gali pasirinkti norimą specializaciją.

Namo grįžta paryčiais

Baigęs studijas universitete Tomas pradėjo dirbti rajono komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Darbas, sako, nebuvo lengvas, tačiau įdomus.

„Būdamas naujoku policijoje susidūriau su įvairiais iššūkiais, bet viską atpirkdavo žmonių džiaugsmas, kai jie atsiimdavo surastus daiktus, o įtariamasis išvykdavo „atostogų“ į pataisos namus“, – atsimena.

Dirbdamas tyrėju Tomas vykdavo į nusikaltimo vietas ir atlikdavo pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus – nuo įvykio vietos apžiūros iki liudytojų apklausų, poėmių ar kratų. Tirdamas nusikaltimus bendraudavo su kriminalistinių tyrimų specialistu, sudėtingesnes įvykio vietas apžiūrėdavo kartu, pasitardavo, kur ir kokių pėdsakų galima surasti bei kaip nustatyti įtariamąjį. Taip pamažu Tomas susidomėjo kriminalistikos mokslu ir pasitaikius galimybei tapo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio vyresniuoju specialistu, vėliau – to paties padalinio vyriausiuoju specialistu ir galiausiai vadovu.

„Mano darbo specifika yra tokia, kad kartais nežinau, kur tą dieną atsidursiu ir ką veiksiu. Didžioji dalis rimtesnių darbų yra planuojami, tačiau pasitaiko ir neplanuotų. Yra buvę atvejų, kai atvykstu į darbą eilinei dienai kabinete ir neplanuotai išvykstu į kitą Lietuvos pusę. Grįžtu iš įvykio vietos vėlai naktį, o į namus – tik paryčiais. Tada viena–dvi valandos miego ir atgal į naują darbo dieną tarnyboje“, – dėl tokios kasdienybės Tomas nesiskundžia.

Apie darbą – iš arti

Paprašytas papasakoti apie kriminalistinių tyrimų specialisto darbą, Trimailovas pasakoja, kad į įvykio vietas visada vyksta ne mažiau kaip du darbuotojai, todėl į budėjimo grafikus yra įtraukiami ir objektų tyrimus atliekantys specialistai. Įvykus nusikaltimui pirmiausia siunčiami reagavimo skyriaus pareigūnai. Jie įvertina situaciją ir, jeigu įvykis rezonansinis, padarytas sunkus nusikaltimas arba įvykio vietos apžiūrai reikia specialių žinių ar priemonių, informuoja budėtoją. Šis siunčia kriminalistinių tyrimų padalinio darbuotojus. Priklausomai nuo to, kur yra įvykio vieta, kelionė į ją gali trukti iki 2 val.

„Mūsų aptarnaujama teritorija yra nuo Raseinių iki Mažeikių rajono. Specialistai, atvykę apžiūri įvykio vietą, pagal įvykio pobūdį pasirenka, kokias technines priemones naudoti. Apžiūros metu fiksuojami įvairūs objektai ir pėdsakai, pagal kuriuos galima identifikuoti įtariamąjį. Taip pat nustatomos įvairios nusikaltimo padarymo aplinkybės. Įvykio vieta, pėdsakai ir objektai fotografuojami laikantis kriminalistinės fotografijos taisyklių. Pėdsakai imami vadovaujantis konkrečių pėdsakų paėmimo metodika. Tada pakuojami paimti objektai, daroma nuotraukų lentelė ir viskas aprašoma apžiūros protokole“, – pasakoja pranešime žiniasklaidai.

Pasak Tomo, tiesiogiai su nusikaltėliais jie retai susiduria, mat atvykus jie būna arba jau sulaikyti, arba pasišalinę.

„Paprastai mes apžiūrime sunkių, labai sunkių ir rezonansinių nusikaltimų, t. y. nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų, didelės vertės turto vagysčių, seksualinių nusikaltimų įvykio vietas. Gana dažnai vykstame apžiūrėti eismo įvykio vietas, kuriose žuvo arba sunkiai sužaloti žmonės bei yra neaiškios įvykio aplinkybės. Apžiūrėdami eismo įvykių vietas fiksuojame aplinkybes ir įvairius pėdsakus, pagal kuriuos vėliau nustatomos eismo įvykio priežastys bei kaltininkai. Tam, kad nustatytume jo priežastis, reikia įdėti nemažai darbo“, – sako Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkas.

Prisižiūri įvairių vaizdų

Pagrindinė kriminalistinių tyrimų įstaiga yra Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras Vilniuje. Ten dirba įvairių sričių specialistai. Paprastai jie yra ne teisininkai, o tam tikrų mokslinių-techninių sričių atstovai: chemikai, biologai ir informatikai ir kt.

Specialistai, dirbantys apskričių centruose, paprastai yra teisininkai. Nemaža dalis jų yra baigę ir MRU. Tam, kad galėtų atlikti objektų tyrimus, jie papildomai mokosi, stažuojasi, o įgiję pakankamai žinių laiko egzaminą ir Kriminalistinių tyrimų centro (KTC) sudaryta specialistų kvalifikavimo komisija suteikia tam tikros srities specialisto kvalifikaciją. Ji suteikia teisę atlikti objektų tyrimus ir pateikti specialisto išvadas. Kiekvienos srities tyrimui atlikti reikalingas atskiras leidimas, kitaip tariant, atskiras leidimas įvykio vietos apžiūrai, atskiras – daktiloskopiniam ar informacinių technologijų tyrimui ir t. t.

„Su kolegomis esame diskutavę apie tai, kokios charakterio savybės reikalingos dirbant kriminalistinių tyrimų srityje. Per savo praktiką pastebėjome, kad mūsų darbe sunku tiems, kam patinka nuolatinis veiksmas, reikalingas adrenalinas. Dirbant įvykio vietoje laikas paprastai neribojamas, galima dirbti nuo kelių valandų iki kelių dienų, tačiau privalome iš tos vietos „išpešti viską, kas įmanoma“. Taip pat privalome mąstyti šaltu protu ir nepasiduoti emocijoms.

Dirbdami įvykių vietose prisižiūrime įvairių vaizdų: sudarkytų kūnų, yrančių lavonų, mirusių mažamečių. Tuos vaizdus paprastai papildo ir atitinkami kvapai. Dirbdamas privalai prie to įprasti arba mokėti nuo visko atsiriboti. Būna situacijų, kai dėl vaizdų ir kvapų į patalpas nesiveržia nei reaguojantys pareigūnai, nei medikai, tada pasiraitoję rankoves darbo imasi kriminalistinių tyrimų specialistai“, – kasdienybę atskleidžia pareigūnas.

Apklausos metodų yra įvairių

Kriminalistinių tyrimų specialistai patys neatlieka liudytojų ar įtariamųjų apklausų, tačiau tyrėjas, atlikdamas apklausą, gali pasikviesti kriminalistinių tyrimų specialistą, kad jis paaiškintų tam tikrus dalykus ar aplinkybes, apie kurias pasakoja apklausiamas asmuo.

Įtariamieji dažnai yra linkę meluoti ir slėpti nusikaltimo aplinkybes, siekdami išvengti atsakomybės. Dėl šios priežasties tyrėjas kritiškai vertina įtariamojo atsakymus, stebi jo reakcijas į užduodamus klausimus.

„Yra įvairių apklausos taktinių metodų. Kurį metodą pasirinkti, tyrėjas sprendžia atsižvelgdamas į įtariamojo asmenybę, jo psichologines savybes, kriminalinę patirtį ir pan. Apklausos metu kartais vyksta žaidimas, kuris kurį pergudraus“, – pastebi T. Trimailovas.

Nusikaltėlį nustatė per kelias valandas

Paprašytas pasidalyti įsimintiniausiu karjero įvykiu, Tomas pastebi – tokių yra nemažai. Labiausiai į atmintį įstringa nusikaltimai žmogaus gyvybei ir apžiūros, kurių metu pavyksta pritaikyti netradicinius metodus ir priemones.

„Paprastai žiniasklaida nušviečia gražiąją nusikaltimo tyrimo pusę. Kartais žiniasklaidos straipsniuose perskaitome, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, policija netrukus sulaikė įtariamąjį, uždarė jį į areštinę ir panašiai. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta ir romantiška. Mes įtariamojo nustatymą matome šiek tiek iš kitos pusės. Iš tos purvinosios pusės, kuri dažnai nepatenka į viešumą ir jos nematyti tyrimo byloje“, – sako pašnekovas.

Kaip vieną iš turbūt įsimintiniausių Tomas mena prieš kelerius metus nutikusį įvykį, kai viename iš Lietuvos rajonų buvo nužudytas žmogus.

„Tai buvo penktadienio popietė ir laikas „kapsėjo“ ne mūsų naudai. Kadangi įtariamasis buvo ginkluotas ir pavojingas, jo ėmėsi ieškoti labai gausios policijos pajėgos. Po kiek laiko iki pamatų sudegusiame pastate buvo rastas neatpažįstamai sudegęs žmogaus kūnas. Policija turėjo duomenų, kad tai ieškomo įtariamojo kūnas, tačiau šią versiją reikėjo patvirtinti. Sudegusio žmogaus tapatybę galima nustatyti tik tiriant DNR. Negana to, šis tyrimas atliekamas gan ilgai net ir skubos tvarka, o mėginiai iš kūno yra imami autopsijos metu. Veikti reikėjo neatidėliotinai, kaip minėjau, vyko intensyvi įtariamojo paieška ir, norint atšaukti pajėgas, būtinas įtariamojo tapatybės patvirtinimas. Tada prireikė specialistų ir tyrėjų išmonės bei kūrybiškumo. Toliau įvykiai klostėsi kaip detektyviniame filme. Mums kilo mintis įvykio vietoje iš kūno paimti mėginius DNR tyrimui, tada paimti įtariamojo giminių lyginamuosius DNR pavyzdžius ir nustatyti tapatybę pagal giminystės ryšį. Kadangi nebuvo galimybės taip ilgai laukti, teismo medicinos ekspertas reikalingus mėginius (kraujo, minkštųjų audinių ir dalies kaulo) paėmė įvykio vietoje. Kadangi įtariamojo paieškoje dalyvavo ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai ir VSAT sraigtasparnis, iš kūno paimtus mėginius jie nugabeno į KTC. Biologinių tyrimų skyriaus tyrėjai neatidėliodami atliko lyginamąjį DNR tyrimą ir jau po kelių valandų buvo patvirtinta įtariamojo tapatybė. Taigi, pasitvirtino teiginys, kad dirbant komandoje nėra neįmanomų dalykų“, – T. Trimailovas papasakojo kelių metų senumo įvykį.

Jaunuoliams, kuriuos traukia darbas policijoje, pareigūnas ragina nedvejoti ir rinkitės mokslus MRU: „Studijos jums tikrai neprailgs, o baigę jas įsiliesite į policijos gretas. Gerų specialistų nuolat reikia įvairiuose policijos padaliniuose, todėl tikrai rasite sau tinkamą sritį ir joje įsitvirtinsite“