Ukrainiečių pora Lietuvoje nėrė į fotografijos verslą: mūsų visų galvose yra daug šablonų, kaip turėtume elgtis ir atrodyti

Ukrainiečiai fotografai Tati (sutrumpinimas nuo vardo Tetiana) ir Aleksejus savo darbais siekia atskleisti natūralų moters grožį. Tačiau, kaip pastebi kelerius metus fotografuojantys sutuoktiniai, nėra taip paprasta – veikiamas visuomenėje vyraujančių stereotipų ir įtakų dažnas žmogus verčiau renkasi užsidėti kaukę nei atsiverti.

Kvietė artimuosius į Lietuvą

Tati ir Aleksejus yra jauna sutuoktinių pora, į Lietuvą iš Ukrainos atvykusi prieš penkerius metus. Fotografai čia sukūrė prekinį ženklą „Tati Frank“.

„Mes gimėme Ukrainoje. Aš – Pavlohrade, Aleksejus – Luhanske. Persikraustėme į Lietuvą, nes giliai širdyje norėjome saugumo ir ramybės, aš nuo vaikystės svajojau gyventi Europoje. Mano senelis yra kilęs iš Lietuvos, turiu lietuviškų šaknų, todėl nusprendėme atvykti į Lietuvą ir įsimylėjome šią šalį iškart. Ir nuo pat pirmos dienos pajutome, kad čia mūsų namai“, – įmonės atstovo pateiktoje informacijoje pasakoja Tati.

Šiandien, kai jų gimtojoje šalyje vyksta žiaurus karas, ukrainiečių pora labai pergyvena. „Itin nerimaujame dėl artimųjų, likusių Ukrainoje, kasdien susiskambiname. Visus artimuosius ir giminaičius kvietėme atvykti čia. Dalis mano giminaičių gyveno Ukrainoje, dalis – Rusijoje. Iš Ukrainos jie norėjo atvykti į Lietuvą, bet tada nusprendė išvykti į Izraelį. Šiuo metu iš Rusijos bando išvykti mano brolis. Tai padaryti yra labai sudėtinga, kai yra šeima ir vaikai. Tetianos artimieji nenorėjo palikti savo gimtojo miesto Ukrainoje. Net ir nuolat skambant sirenoms, jie įsitikinę, kad nėra geresnės šalies už jų. Jie nerimauja dėl mūsų labiau nei dėl savęs“, – pasakoja Aleksejus. Sutuoktiniai laikas nuo laiko prisideda prie paramos Ukrainai. Dalį uždirbtų pinigų jie skiria „BlueYellow“ fondui.

Siekia atskleisti meilę sau

Prieš penkerius metus atvykę į Lietuvą sutuoktiniai ryžosi užsiimti veikla, kuri tuo metu aplinkiniams
atrodė tik kaip kūryba ar hobis. Šiandien tai ne tik poros duona, bet ir misija – per savo darbą leisti moterims patirti meilę sau, išreikšti save, savo charakterį.

Iš čia ir atsakymas į klausimą, kodėl fotografuojamos moterys. „Vyrai pas mus ateina labai retai ir tik dėl dalykinių portretų. Moterys visada turi kitokį tikslą. Tai –savęs ieškojimas, meilės sau išraiška, savirealizacijos poreikis. Gal po 10 metų fotografosime ir vyrus, bet kol kas moterys – mūsų absoliuti meilė“, – svarsto Tati ir Aleksejus.

Pora mėgsta fotografuoti minimalistiniu stiliumi, pasireiškiančiu tiek aprangoje, tiek interjero detalėse. Merginų makiažas minimalus, o balti laisvi marškiniai jau kone tapo šių fotografų vizitine kortele. Per minimalizmą, anot pašnekovų, geriausiai atskleidžiamos tikrosios žmogaus emocijos.

„Na o ryškumo suteikia pats herojus: emocijos, mimika, kūno kalba. Visa tai leidžia parodyti natūralumą, užfiksuoti žmogų tokį, koks jis yra“, – sako Tati.

Pašnekovų teigimu, jie siekia, kad herojės kalbėtų apie meilę sau, gebėtų save priimti.

„Mūsų manymu, meilė sau – tai vidinė būsena, kurios neįmanoma pasiekti išoriškai. Žinoma, labai sudėtinga staiga imti ir pamilti save. Vis dėlto, ją ugdo mūsų vidinės krizės ir išgyvenimai. Kartais moterys ateina po įvairiausių išbandymu, nes nori prisiminti save tuo gyvenimo momentu. Išbandymai padeda save pamilti iš naujo ir dar labiau vertinti“, – pasakoja Tati.

„Su mumis žmogus gali būti piktasi, liūdnas, besidžiaugiantis, ir visa tai bus jis“, – sako vyras.

Tati pastebi, kad yra pozų, kurios geriau atskleidžia intravertus, o yra tinkančios ekstravertams. Kai kurios pabrėžia pasitikėjimą savimi, kitos, atvirkščiai, parodo, kad žmogus drovus, kūrybingas.

„Mūsų visų galvose yra daug šablonų, kaip turėtume elgtis ir atrodyti. Daugelis negali jaustis savimi, bijo parodyti save tikrą. Visuomenės įtaka, besikeičiančios mados verčia žmogų keisti įvaizdį,
dažnai į tą, kuris jam net netinka, dėvėti kaukes. Kiekvienas mūsų vejasi savalaikiškumą, tačiau dažnai skubėdamas pameta savo unikalumą. Bet juk būtent dėl savo ​​unikalumo mes ir esame vertingi“, – svarsto Aleksejus.

Jis mano, kad natūralus žmogaus grožis atsiskleidžia tik tada, kai jis gali būti savimi.