Veidotyros specialistė: ką apie jūsų darbdavį byloja siauros lūpos, stambus smakras ar kreiva šypsena

Intuityviai mes visada vienas kitą „skaitom“ ir bandom suprasti, koks žmogus atėjo į pasimatymą, ko tikėtis iš darbdavio ar kolegų. Stambus smakras, storos ar plonos lūpos, kreiva šypsena – visa tai teikia informaciją apie esantįjį greta, tereikia mokėti ją iššifruoti ir suprasti. Daugiau nei 22 metų darbo patirtį sukaupusi veidotyros specialistė, psichoterapeutė Eglė Pelienė-Venslovė neretai yra kviečiama net į darbo pokalbius pakonsultuoti, ar įmonės pasirinktas kandidatas yra tinkamas į vieną ar kitą darbo poziciją.

– Ką veidotyros specialistas gali pasakyti apie žmogaus tinkamumą konkrečiam darbui?

– Tenka dirbti su įvairiomis kompanijomis, kurios atsirenka darbuotojus pagal jų patirtį, kompetencijas ir jau paskiausiai manęs teiraujasi, kiek kandidatas savo asmenybės bruožais, charakteriu atitinka organizacijos kultūrą ir pan.

Apie tai, kad kandidatų tinkamumą darbui, organizacijai vertins ir veidotyros specialistas, žinodavo ir patys žmonės, ir nė vienas tam neprieštaravo. Atvirkščiai, dažniausiai tie, kam nepasisekė, vėliau susisiekdavo su manimi, nes norėdavo žinoti, kokie jų asmenybės bruožai netiko ir kodėl.

O viskas priklauso nuo to, kokio darbuotojo darbdavys ieško. Tarkime, reikalingas pardavimų vadybininkas – toks, kuris būtų iniciatyvus, energingas, gebėtų aktyviai pardavinėti, bendrauti. Kaip seniai praktikuojanti veidotyrą visada turiu galimybę užduoti kandidatui klausimus: „Kaip manote, ar jūs esate atsparus stresui? Ar jums patinka aktyvi veikla? Ar esate iniciatyvus?“ Man atsako: „Taip taip, esu labai iniciatyvus.“ O aš žvelgiu į jį ir matau trumpą kaklą, kas byloja, kad žmogus yra pasyvus, sėslus ir būtent tokia, o ne aktyvi veikla jam kur kas labiau tiktų.

Tačiau klaidinga manyti, kad kalbėdamas su žmogumi žiūriu tik į jo veidą – stebiu viską. Veidotyra nėra vien fiziologinis veido bruožų skaitymas – tai ir judesiai, mimikos, grimasos, simetrija ar asimetrija veide. Tarkime, klausiu žmogaus – kaip jam atrodo, ar jis yra atviras, ar neturi vidinių konfliktų? Ir nors jis šypsosi, visas jo veidas persikreipia arba nusuka akis – tai irgi suteikia informacijos apie jį.

Šiais laikais į darbo pokalbį žmonės ateina stipriai pasiruošę: žino, kaip elgtis, ką kalbėti, kokias frazes naudoti. Ir čia pakanka užduoti, regis, visai nesusijusį klausimą, tarkime, „ką jūs veikėte aną savaitgalį“, „kaip leidžiate laiką vasarą“, „koks jūsų mėgstamiausias patiekalas“ ar pan. – ir viskas pasikeičia. Tą akimirką žmogus praranda tą surepetuotą ašį ir galima pamatyti jį tikrą. Tiesiog žmogų reikia atrakinti.

Kartą vyko kandidatų atranka į finansų direktoriaus poziciją. Žmogus akcentavo savo skrupulingumą, smulkmeniškumą, tačiau ar tai geriausios savybės finansų direktoriui? Direktorius generuoja idėjas, strategiją, kuria planus. Taigi, į strategiją formuojančio vadovo poziciją jis netiko, tačiau puikiai tiktų dirbti apskaitininku, buhalteriu.

– Galima pasakyti, koks žmogus negalėtų tapti įmonės vadovu?

– Sunku būtų apibendrinti, nes yra visokių kompanijų ir visokių poreikių – tai priklauso ir nuo įmonės kultūros. Vieni savininkai pageidauja vadovo nomenklatūrininko, kuris nuosekliai vykdytų įsakymus ir visus darbuotyojus kontroliuotų. Kitur gi reikia lyderio–stratego, kuris įgyvendintų pokyčius.

Svarbiausia žiūrėti į gebėjimus ir atskirti, kuris vadovas yra lyderis, o kuris – vadovas vadybininkas. Na ir kiekvienas vadovas, mano supratimu, turi turėti charizmą – jei jos nėra, jam bus labai sunku. Charizmą galima pamatyti iš gyvumo, laisvumo, ramybės savyje. Autoritetas visada grindžiamas ramybe, pasitikėjimu savimi, gerais komunikaciniais įgūdžiais ir atsipalaidavimu.

– Kas liudija veiklų, iniciatyvų, idėjas generuojantį žmogų?

– Aukšta kakta, ilgas kaklas, proporcingi veido bruožai (čia nekalbame apie grožį), kuo didesnė simetrija veide rodo, kad ir žmogaus charakteris bus atviras, racionalus, stabilus, be „povandeninių“ niuansų. O bet kokia asimetrija, perkreipta šypsena liudija nestabilumą, nenuoseklumą poelgiuose, apmąstymuose, generuojant idėjas. Ir tai pastebėti, išskaityti gali kiekvienas žmogus, tereikia šiek tiek pasidomėti, pasimokyti. Visai neseniai vienos garsios maitinimo įstaigos darbuotojams vedžiau mokymus apie veidotyros principus. Po dviejų dienų jie negalėjo patikėti, kaip akyse atsiskleidė žmonės, ir stebėjosi, kaip iki šiol dirbo to nežinodami.

Tik, žinoma, nereikia veidotyros paversti primityvia ar kurti mitus. Kai girdžiu sakant, kad iš veido bruožų pasakys, kokią profesiją rinktis, noriu jus patikinti, kad tai – visiška netiesa. Neįsivaizduoju, iš kokio bruožo būtų galima išskaityti, kad žmogus bus, tarkime, geras notaras. Žvelgdami į veido bruožus galime nusakyti tinkamą veikos pobūdį, kiek žmogus turi iniciatyvios, ar jam būdingas globalus mąstymas, smulkmeniškumas, skrupulingumas, nuoseklus darbas, ar jis idėjų generatorius, yra atsparus stresui ar ne ir pan.

– Kaip atpažinti, kad žmogus gali būti konfliktiška, problematiška asmenybė?

– Jei tarp akių – nemažas tarpas ir yra platus nosies pagrindas. Tokie žmonės turi neįtikėtinai stiprų psichologinį atsparumą, bet tuo pačiu – ir prigimtinį provokatyvumą, kas nėra blogai. Pavyzdžiui, krepšinio treneris Šarūnas Jasikevičius: jis provokuoja – ir visi matome, kaip žaidžia jo vadovaujama komanda. Bet jei toks žmogus ateitų dirbti, pavyzdžiui, su finansais ar valdytų žmones, tas provokatyvumas gali peraugti į tokį elgesį, kai skrupulų nebelieka. Toks žmogus visada gali kelti povandenines sroves, visi aplinkui jausis blogai, o jam – kaip vanduo nuo žąsies.

Vertinant, ar asmenybė problematiška, taip pat reikėtų atkreipti į stiprią asimetriją veide – tai rodo, kad žmogus visą laiką išgyvena kažkokį vidinį konfliktą, tad tai, kaip jis kaip save pateikia ir kaip jaučiasi – du skirtingi dalykai.

Atkreipkite dėmesį ir į didelį, atsikišusį, masyvų smakrą – tai rodo, kad žmogus yra skrupulingas. Tai nereiškia, kad jis kels konfliktus, tačiau konfliktinėse situacijose visada užims puolančiojo poziciją.

Apibendrinant – grakštumas veido bruožuose suteikia grakštumo ir asmenybei, charakteriui. Čia yra viena iš auksinių taisyklių vertinant asmenybę ir jos charakterį.

Žmonės visada intuityviai vienas kitą „skaito“. Visada sakau: pradėkime žmogų vertinti nuo to, kas labai krenta į akis – blogąja prasme. Kai žmogaus veide per daug dominuoja smakras ar didelė plati nosis, didelės šnervės, tai rodo temperamentą, žmogų be skrupulų. Didelės glebios lūpos informuoja, kad tai – „slidi“ asmenybė, su kuria nesinorėtų eiti į žygį, nes nelaimėje liksi vienas. Toks žmogus turi perdėtą seksualumą.

Išsprogusios akys liudija, kad žmogus impulsyvus, mėgsta kritikuoti, kandžiotis, būti dėmesio centre. O jei žmogaus veido bruožai niekuo neišsiskiria, kai mimikos, grimasos, kūno kalba yra nuoseklūs – jis yra adekvatus, ramus.

– Ką galima būtų pasakyti apie siaurų lūpų savininkus?

– Toks žmogus visada mažiau kalba, bet daugiau veikia, yra konkretus, racionalus, valingas. Tarkime, mūsų prezidento Gitano Nausėdos lūpos yra labai siauros. Tokios ir buvusio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, Didžiosios Britanijos politiko Deivido Kamerono.

Amerikiečiai yra apibrėžę sėkmingo politiko arba verslininko portretą: dažniausiai tai yra žmogus, kurio plati kakta, pakankamai išvystytas smakras, siauros lūpos, nedidelės akys. Viskas veide proporcinga, tikslu. Beje, kas labai keista – mūsų politikų veiduose mažai įžvelgiu proporcijos ir atvirumo.

Grįžtant prie prezidento Nausėdos – jo labai platus žandikaulis rodo didelį užsispyrimą ir kategoriškumą. Jo jautri nervų sistema – delikati plonomis šnervėmis nosis rodo, kad jis labai greitai sudirgsta, iš prigimties yra pretenzingas, jautrus, o kai mes jį matome ramų, išlaikytą, vadinasi, jis būna labai susikoncentravęs.

Prezidentas jautrus kitų nuomonei. Jam reikia ilgesnio laiko pamąstyti. Nausėdos problema ta, kad jis vis stengiasi kažkuo būti, o reikėtų tiesiog būti savimi. Ir tas perfekcionizmas būti kažkuo idealiu jam vis kiša koją. O jei leistų būtų savimi – tenka tokį matyti savaitgaliais – jis tampa paprastas, nepersitempęs, šypsosi. Ir tai daro nuoširdžiai. Ir jei Nausėda nebijotų tokiu būti, būtų puiku. Gi sakoma: žmonės myli žmones.

Tačiau galime pastebėti, kad prezidentas vis labiau stiprėja – tai matyti ir iš jo pasisakymų.

– Kas prašo veidotyros specialisto pagalbos?

– Yra kelios kryptys. Viena – personalo specialistai, kai nori kandidatų kaip asmenybių vertinimo.

Kviečia įmonių atstovai savo darbuotojams – visi esame skirtingi, tad veidotyros pagrindai praverčia moderuojant komandą. Rengiu veidotyros mokymus verslui, tarkime, pardavimo specialistams – kaip pamatyti klientą, kaip kuo greičiau jį perprasti. Pavyzdžiui, jei matoma, kad potencialiam pirkėjui yra svarbūs faktai, konkretumas, tikslumas, tai nereikia gaišti laiko. Atmenu, man tai labai pravertė, kai vadovavau nekilnojamojo turto kompanijai – sakydavau brokeriams: jei matai, kad namą apžiūrinėjantis žmogus yra racionalus, neverta gaišti su žvakutėmis. Ir atvirkščiai – jei klientas emocionalus, lėtai galvoja, nespauskite ir neskubėkite su pasiūlymais. Mano giliu įsitikinimu, sėkmė yra kuo geriau pažinti žmogų.

Dar kita kryptis yra abiturientai, kurie baigdami mokyklas yra pasimetę ir nežino, ką daryti toliau. Jie bando suprasti, kur studijuoti, ko mokytis, o gal atidėti metams. Spaudimas iš aplinkos didžiulis, pasirinkimas – neįtikėtinas, o ką daryti, nežinia. Sakau jiems, kad iš veido tikrai nepasakysiu, kuo tapti, tad kalbame apie tai, ko jie patys nori, nagrinėjame vertybinius klausimus, vertiname asmens savybes, ar įmanoma, tarkime, jautriam žmogui studijuoti Amerikoje.

Yra ir besikreipiančių dėl santykių, kai klausia apie antrą pusę, ar norinčių sužinoti apie save, savo charakterį. Ypač dažnai dėl šito kreipiasi vyrai vadovai, norintys sužinoti, kaip jie atrodo komandai.

Per daugybę metų nuolat susiduriu su tuo, kad žmonės vis bando gludinti tai, ko neturi. Tam skiriama daug pastangų ir vis tiek nesigauna taip gerai, ką žmonės turi iš prigimties. Nesakau, kad neverta, bet gal geriau pradėti nuo to, kas mums duota? Jei duota gerai pažinti žmones, tai ir darykime. Jei turime mechaninius, smulkmeniškus, motorinius gebėjimus – imkimės šitokios veiklos.