augalų apsaugos priemonės

Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai mažinti falsifikuotų ir nesaugių augalų apsaugos produktų skaičių, stiprinant jų įvežimo kontrolę.

Ūkio valdymo programų rinka pasaulyje iki 2026 metų turėtų išaugti dvigubai, o tuo tarpu Lietuvoje tik 30 proc. ūkių yra įsidiegę arba planuoja pradėti naudoti tikslaus ūkininkavimo sprendimus. Nepaisant nusistovėjusių įpročių Lietuvoje ar baimės keistis, ūkiai skaitmenizavimo neišvengs dėl teisinių...

Siekdama apsaugoti aplinką, žmonių sveikatą, Žemės ūkio ministerija siūlo drausti perpakuoti, įvežti, vežti, saugoti, tiekti rinkai, naudoti perpakuotus augalų apsaugos produktus, tapačius šalyje registruotiesiems.

Siekiant mažinti gamtos taršą plastikais ir atsakingai naudoti išteklius, itin svarbu kuo didesnę plastikinių pakuočių dalįperdirbti– tai taip pat padėtų tausoti energiją bei mažinti klimato atšilimą skatinančių dujų susidarymą. Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) siekia Lietuvoje propaguoti ...

Nenustebkite, kad visžalių medelių spygliai nebūna nuolat žali. Terminas „visžalis“ reiškia tik tiek, kad medžiai prieš žiemą nenumeta visų savo spyglių, kaip tai daro lapuočiai. Tačiau net visžaliai augalai reguliariai atsikrato senų spyglių, kad atsiaugintų naujus, ir šis sezoninis reiškinys vadin...

Skaičiuojama, jog daugiau nei penktadalis Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos produkcijos yra nelegali, uždrausta ar falsifikuota. Praėjusiais metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) savo atliktuose ar atliekamuose tyrimuose nustatė, kad valstybei padaryta žala siekė per 44 mln. eurų, o...

Informaciją apie vienos Mažeikių rajone įsikūrusios įmonės prekybą galimai falsifikuotais augalų apsaugos produktais (toliau – AAP) pasitikėjimo linija gavo Lietuvos augalų apsaugos asociacija.

Norint džiaugtis išpuoselėtu sodu, reikia ne tik daug kruopštaus darbo, bet ir specifinių žinių. Artėjant rudeniui ir svogūninių gėlių sodinimo metui, daugelis skuba pirkti chemines trąšas, apsaugančias nuo kenkėjų ir gerinančias augalų vystymąsi.

Žemės ūkio ministerija primena, kad augalų apsaugos produktais dienos metu negalima purkšti žydinčių augalų, kuriuos lanko bitės, o naudoti produktus, turinčius nepatvirtintos veikliosios medžiagos, dėl kurių, kaip įtariama, nyksta bitės ir kiti apdulkintojai – griežtai draudžiama.

ES Žaliasis kursas numato, kad iki 2030 metų žemės ūkyje turėtų būti reikšmingai sumažinta naudojamų augalų apsaugos produktų ir trąšų kiekiai.

Lietuvos gyventojams vis labiau rūpinantis savo sveikata ir gamtosauga, laikas nuo laiko iškyla klausimas: ar saugu naudoti augalų apsaugos produktus, kitaip vadinamus pesticidais, žemės ūkiuose? Diskusijų apie pesticidus metu neretai iškraipomi faktai, pasklinda melagienos ir gimsta gajūs mitai – e...

Keičiantis klimatui, į Lietuvą vis dažniau atklysta ir mūsų aplinkoje įsitvirtina nematytos gyvūnų bei augalų rūšys, išstumiančios vietines rūšis, niokojančios medžius, augalus ir pasėlius.

Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje didėja baudos už prekybą nelegaliais augalų apsaugos produktais. Nors tikimasi, kad didesnės baudos sumažins šešėlinę rinką, ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu yra ne tik bausti, bet ir užtikrinti efektyvią kontrolę.

Laikas nuo laiko viešojoje erdvėje tenka išgirsti komentarų, kuriuose ūkininkų naudojami augalų apsaugos produktai (pesticidai) tapatinami su cheminiu ginklu, piešiami apokaliptiniai scenarijai, kalbama apie neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

Šviežia, skanu ir kokybiška – tai trys dažniausiai gyventojų įvardijami žodžiai apie lietuviškuose ūkiuose išauginimas daržoves, vaisius, uogas ar grūdus. Gyventojų nuomone, savo kokybe Lietuvoje užauginta produkcija lenkia ne tik Rusijos ar Lenkijos produktus, bet ir Ispanijos bei Suomijos, tačiau ...

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) panaikino augalų apsaugos produktų (toliau – AAP) Tebusha 25 % EW, Tebuplius ir Poleci Forte registraciją Lietuvoje. Tai reiškia, kad nuo šiol Lietuvos ūkininkai šių AAP naudoti negalės.

Per mėnesį Lietuvoje nugaišo keli stumbrai. Dar prieš šimtmetį žmonės juos visiškai išnaikino medžiodami, tačiau dabar jų populiaciją pavyko atkurti.

Pavasariui besibaigiant ir gamtai sužaliavus, kelininkai sujudo kovoti su nepageidaujama žole aplink kelio ženklus, atitvarus bei autobusų stoteles. Tik šįkart nutarta žolę Plungės rajono pakelėse ne pjauti, bet nupurkšti herbicidais.

Pasėlių derlius sumažėjęs iki 40 proc., o suomiai likę be savo užsiaugintų morkų. Skamba kaip mokslinės dokumentikos apie maisto auginimą epizodas, tačiau ES iš tiesų susiduria su problema – kaip Bendrijoje užtikrinti mažesnį žemės ūkio intensyvumą, siekti klimato kaitos mažinimo tikslų, saugoti bio...

Nuolat falsifikuotų augalų apsaugos produktų atakuojamas Lietuvos augalininkystės sektorius išvengė dar vieno klastotojų antpuolio, kuriuo šįkart buvo taikomasi į rapsų augintojus. 2019-ųjų metų pabaigoje paskelbta, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba panaikino leidimą prekiauti augalų apsaugos p...