ECB

Per pastaruosius dvejus metus kriptovaliutų įsigijusių euro zonos vartotojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, o dauguma jų kriptovaliutas naudoja kaip investiciją, rodo ketvirtadienį Europos Centrinio Banko atlikta apklausa.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako palaikantis idėją kurti bendrą Europos Sąjungos (ES) kapitalo rinkų sąjungą, tačiau pabrėžia, kad prieš tai Europa, o ypač didžiosios valstybės, turi pasidaryti namų darbus ir pasimokyti iš Baltijos šalių patirties.

Ketvirtadienį Europos Centriniam Bankui (ECB) praeitą ketvirtadienį vėl sumažinus palūkanų normas, institucijos prezidentė Christine Lagarde tvirtina – tai nebuvo paskutinis mažinimas.

Ketvirtadienį Frankfurte susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, trečiame posėdyje iš eilės sumažino bazines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto. Dabar jos 3,00-3,40 proc. intervale.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino bazines palūkanų normas. Paskutinis šiemet karpymas įvyko tuo metu, kai infliacija tik miglotai primena ankstesnį šokiruojantį kainų augimą, o euro zonos ekonomikos būklė reikalauja impulso atsigavimui.

Verslo aktyvumas euro zonoje lapkritį antrą kartą per tris mėnesius susitraukė, nes įmonės dėl silpnos paklausos susidūrė su sunkumais užsitikrindamos užsakymus, penktadienį parodė vienas atidžiai stebimas rodiklis.

Norint didinti Europos Sąjungos (ES) ekonomikų konkurencingumą ir stiprinti gynybos pramonę reikia galvoti apie valstybių narių nacionalinių įnašų didinimą, tvirtina prezidentas G. Nausėda. Anot jo, šiuo metu valstybių narių indėlis nėra pakankamas.

Šiandien Baltijos šalys turi sunkumų užtikrinant įplaukas į savo biudžetus ir yra priverstos didinti mokesčius. Blogiausia padėtis yra Estijoje. Apie ekonomikos vystymosi perspektyvas, nutrauktų ryšių su Rusija pasekmes, krizę Kinijoje ir prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis grėsmę „Delfi“ pasak...

Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos formuotojai pradėjo diskutuoti, ar esama poreikio sumažinti palūkanų normas iki pakankamai žemo lygio, kad būtų imta skatinti ekonomiką ir baigtųsi daug metų trunkantis ekonominis varžymas.

Populiariausias šešių mėnesių „Euribor“ trečiadienį nukrito žemiau 3 proc. Ši tendencija turėtų atnešti ilgai laukto palengvėjimo būsto paskolų turėtojams. Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normų atlydį žada ir toliau.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nusprendus ketvirčiu procentinio punkto sumažinti bazines palūkanų normas, ekonomistai mano, kad galima tikėtis dar vieno mažinimo gruodžio 12 dieną.

Europos centrinis bankas (ECB) per spalio mėnesio posėdį ir vėliau tikriausiai sumažins skolinimosi kainą, tačiau kai kurių investuotojų ir ekonomistų lūkesčiai dėl politikos švelnėjimo atrodo perdėti, teigė ECB valdančiosios tarybos narys Martinis Kazakas.

Europos centrinio banko (ECB) stebėtojų tarybos pirmininkė Claudia Maria Buch pažymėjo, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva, kartu su Latvija bei Estija išgyveno beprecedentę ekonominę transformaciją ir gali būti laikoma integracijos Europos Sąjungoje (ES) sėkmės istorija.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį sumažinus bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus neabejoja – infliacijos rodikliai leidžia numatyti ir tolimesnius mažinimus. Visgi, kada ECB galėtų imtis tolimesnių mažinimų, anot jo, negalim...

Infliacija euro zonoje šį mėnesį nukrito iki žemiausio lygio per daugiau nei trejus metus, penktadienį parodė oficialūs duomenys.

Liko vos pora savaičių iki rugsėjo, dauguma studentų jau pasirašę sutartis su aukštosiomis mokyklomis, dabar vyksta sujudimas ieškant būsto. Ne visi telpa į bendrabučius, ne visus ir sąlygos ten tenkina, todėl tenka gręžtis į nuomos rinką, kuri šiuo metu jau yra pike. Pasak nekilnojamojo turto (NT) ...

Siekdamas suvaldyti infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. sparčiai didino centrinio banko palūkanų normą, kuri galiausiai pasiekė 4,75 proc., t. y. aukščiausią lygį nuo 2008 metų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė Lietuvos banko (LB) valdybos narės Jurgitos Šaučiūnienės atleidimo iš pareigų dekretą.

Pasaulinėse finansų rinkose pirmadienį užfiksavus kritimą, o kai kuriais atvejais ir didžiausius bendrovių nuosmukius pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvai to poveikis neturėtų būti didelis, mano ekonomistai.

Europos centriniam bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus birželį sumažintos bazinės palūkanų normos, dėl infliacijos ir kitų makroekonominių rodiklių perspektyvų Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tolimesnį palūkanų mažinimą linkęs prognozuoti šių metų rugsėjo ir gruodžio mėne...