Specialistai perspėja: avalynė keičia natūralios pėdos struktūrą
Jeigu žmogus vaikščiotų basomis ir niekada neavėtų batų, jo pirštai būtų platūs, pėda – stabili, sveika. Vos tik pėda suvaržoma bate, ji ima keistis. Tą įrodo ir minėtas profesoriaus tyrimas bei akivaizdūs skirtumai tarp žmogaus, avėjusio batus, pėdos bei žmogaus pėdos, kuris batų niekada nebuvo avėjęs.
Žmogaus, avinčio batus, tarpai tarp pirštų būna pastebimai mažesni (jie būna jau suvaržyti avalynės), nykštys – stipriai pasuktas į vidų (kas gali prisidėti ir prie Hallux valgus, t.y., vadinamų pėdos „kauliukų“, patologijos).
Gydytojai ortopedai teigia, kad pėda tiesiog taikosi prie avalynės: batai riboja pėdos funkcijas, o šiai belieka prisitaikyti. Būtent todėl minutė, kai vaikas pirmą kartą užsideda batukus, tampa kone lemtinga: nuo šiol vaiko pėdos formuosis priklausomai nuo to, kokia mažylio avalynė. Būtent todėl tinkama avalynė tampa svarbiausiu įrankiu, norint turėti sveikas pėdas bei išvengti įvairioms pėdų problemoms ateityje.
Taisyklingos pėdos – taisyklingo kūno pamatas
Vaiko pėda formuojasi skirtingais laikotarpiais, pagal mažylio augimą. Pėdos stipriai įtakoja kūno laikyseną, tampa jos pamatu. Nuo laikysenos priklauso vaiko sąnarių bei raumenų būklė, eisena, bendra organizmo savijauta, todėl tėvai turėtų susirūpinti vaiko pėdomis dar ankstyvoje vaikystėje.
Kaip pastebi Medicinos mokslų daktaras, LSMU vaikų ortopedijos traumatologijos sektoriaus vadovas, prof. Emilis Čekanauskas, „uždelstas ar laiku nediagnozuotas susirgimas gali sukelti negrįžtamų pakitimų“. Taigi, kuo anksčiau pradėsime tinkamai rūpintis pėdomis, tuo mažiau problemų turėsime ateityje.
Daugumą deformacijų vaikai išauga
Pasak gydytojo vaikų ortopedo traumatologo E. Čekanausko, „svarbu suprasti, kas yra fiziologija, o kas – patologija“. Tėveliai turėtų atsiminti, kad visi mažyliai yra „pilnapadžiai“. Taip nutinka dėl mažylių laikysenos ir jų pėdutėse esančio riebalinio audinio, kurio yra kur kas daugiau nei suaugusio žmogaus pėdoje bei fiziologinio raiščių laisvumo. Tai yra fiziologinė plokščiapėdystė ir ji dažniausiai dingsta iki penkerių metų, kai išsivysto pėdos skliautai ir susiformuoja eisena.
Vaikai labai dažnai išauga ir neįprastas eisenas, būdingas ankstyvoje vaikystėje. Pavyzdžiui, vos tik pradėjusių vaikščioti mažylių kojos dažnai būna O formos, pėdos – fiziologiškai plokščios, sukasi į vidų. Trimečiai itin „mėgsta“ vaikščioti ant pirštų galų, jų keliukai dažnai primena X formą. Šešiamečiams mažyliams dažnai paskaudena kulnus, o 12–14 metų vaikams – kelio sąnarius. Apie 40 proc. vaikų naktimis „kenčia“ dėl kojų skausmų, kurie dažniausiai praeina nuo paglostymo, lengvo masažo, pvz., mamos veido ar rankų kremu. Kaip komentuoja gydytojas specialistas E. Čekanauskas, „augant ir bręstant, kiekviena amžiaus grupė turi savo pseudo ligas arba, tiksliau sakant, fiziologinius ypatumus, kurie paprasčiausiai išaugami“.
Iki 80–90 proc. tokių pacientų po ortopedo traumatologo konsultacijos išeina sveiki, nes dažniausiai visi šie pakitimai yra fiziologinės kilmės. Normali eisena pasirodo apie šeštuosius vaiko gyvenimo metus.
Sunerimti reikėtų, jeigu šešiamečio vaiko vidinis pėdos skliautas yra nusileidęs ir liečia žemę. Tokiu atveju derėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą. Kita vertus, pasikonsultuoti su gydytoju ortopedu niekada nebus per anksti. Įvertinęs mažylio pėdutes, gydytojas specialistas patars, kaip elgtis toliau, kad vaiko pėdutės augtų sveikos.
Ortopedinė avalynė tinka ne visada
Rūpestingiems tėveliams specialistai pataria neskubėti pirkti ortopedinės avalynės: dėl nežinojimo, užmovę ortopedinius batukus vaikui, turinčiam natūralią pėdų fiziologija, tėvai gali sužaloti iš esmės sveikas mažylio pėdas.
„Ortopedinė avalynė skirta tik vaikams su rimtais sveikatos sutrikimais. Ortopedinei ir profilaktinei avalynei taikomi skirtingi reikalavimai ir į tai labai reikėtų atsižvelgti“, – pabrėžia gydytojas E. Čekanauskas.
Nors tėveliams atrodo kitaip, labai dažnai nutinka, kad mažyliui ortopedinės avalynės visiškai nereikia. Tačiau pastebėjus, kad pėdos skliautas nusileidęs, vaikas skundžiasi skausmu ar pėdučių nuovargiu, būtina kreiptis į specialistą.
Tačiau, pasak E.Čekanausko, „Fiziologinė asimptominė (beskausmė) plokščiapadystė negydoma“.
Daugelį bėdų padeda išspręsti judrus gyvenimo būdas. „Atšilus orams, tokie užsiėmimai kaip pasivažinėjimas riedučiais ar dviračiu ne tik stiprins raumenis, bet ir suteiks begalę teigiamų emocijų. Be abejo, labai prašau nepamiršti dėvėti apsaugos priemonių“, – šypsosi gydytojas, pridurdamas, kad „vaikai yra vaikai. Jiems reikalingas ne tik krūvis, bet ir – atitinkamas poilsis“.
Mažoms pėdutėms taip pat labai tinka vaikščiojimas basomis, tiek lauke, tiek – namuose. „Dažnai deklaruojamas mitas, kad vaikai namuose privalo vaikščioti su batukais“, – pastebi E.Čekanauskas.
Nepakeičiamu pratimu, lavinant pėdų raumenis, tampa žaismingas užsiėmimas: smulkius daiktus stengiantis paimti pėdomis. Toks pratimas lengvai transformuojamas į žaidimą, todėl turėtų patikti ir patiems mažiausiems.
Kokia turėtų būti tinkama avalynė vaikams
Ortopedinė avalynė ir profilaktinė ortopedinė avalynė yra du skirtingi dalykai. Pasak specialistų, labai svarbu, kad avalynė neturėtų galimybės neigiamai įtakoti vaiko pėdos. Todėl, renkant avalynę, ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad ši leistų mažajai pėdutei vystytis, augti.
Dėl šių priežasčių vaikiškus batukus reikėtų pirkti nei per didelius, nei per mažus, netinka ir per platūs ar per siauri. Tėveliams labai lengva atsiminti vadinamą „nykščio“ taisyklę, kuomet nuo mažylio kojos nykščio iki batuko priekio turi likti apie 1,5 cm, kurie leis pėdutei jaustis komfortiškai bei netrukdys jai augti.
Vaikams skirta profilaktinė avalynė turi turėti šiek tiek kietesnį užkulnį, kuris stabilizuoja čiurną, jeigu viduje yra supinatorius su atrama išilginiam skliautui, tai ta atrama turi būti minkšta ir minimali. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar vidurinė pado dalis yra lanksti. Nuo pado lankstumo priklauso vaiko žingsnio lengvumas, taip pat – gebėjimas kokybiškai atsispirti priekine pėdos dalimi.
Tinkamos vaikiškos avalynės padas turi būti neslidus ir lygus, t.y., be jokių pakulnių. Šie elementai sąlygoja geresnį raumenų mechanizmo vystymąsi ir garantuoja, kad mažylio pėdos augs sveikos.
Specialistai skatina tėvelius batukus pirkti kartu su atžalomis. Apavus mažylį nauja avalyne, derėtų leisti jam pavaikščioti, pabėgioti. Tokiu atveju vaiko pėdutė gaus tinkamą apkrovą, o tėveliai bei specialistai matys, ar butukai yra tikrai tinkami mažajam. Visos šios pastangos bei rūpestinga mažų pėdučių priežiūra šiandieną – užtikrins mažylio sveikatą rytojui.
Trumpa atmintinė tinkamai vaikiškai avalynei:
- Nesuvaržykite pėdutės augimo: nuo vaiko pėdos nykščio iki batukų galo turėtų likti erdvės pėdutei augti (maždaug 1–1,5 cm);
- Batukų noselė turėtų būti ganėtinai plati, kad nevaržytų besivystančios pėdutės judesių;
- Užkulnis turėtų būti šiek tiek aukštesnis ir tvirtesnis, kad stabilizuotų čiurną;
- Avalynės padas privalo būti neslidus ir kartu – lengvas bei lankstus;
- Natūralių medžiagų avalynė padeda išvengti pėdučių prakaitavimo;
- Geros kokybės batuose supinatoriai nebūtini.