Kalbant moksliniais terminais, hemorojus – simptominis išangės veninių rezginių (kaverninių kūnelių) padidėjimas ir nuslinkimas žemyn. O paprastai tariant – veninių darinių susidarymas išangėje. Susidarę, šie mazgai sukelia niežėjimą, skausmą, dirginimą ir kitus nemalonius pojūčius.
Serga dažnas
Daugelis žmonių nedrįsta kreiptis į gydytoją, o prasitarti apie šią bėdą nejauku net patiems artimiausiems. Štai kodėl atrodo, jog didysis ir baisusis „H” užpuolė vien tik mus, tačiau statistika guodžia sergančius ir šiurpina gydytojus – net 90 proc. vakaruose gyvenančių suaugusiųjų yra jutę hemorojaus simptomus. Tad kodėl ši nemaloni bėda yra tokia populiari vakarų pasaulyje?
Lemia gyvensena
Kaip ir didžiąją dalį ligų, hemorojų lemia mūsų gyvenimo stilius. Ne veltui ši liga dar vadinama aristokratų liga – ja dažniausiai suserga daug sėdintys, mažai besimankštinantys asmenys. Mityba taip pat groja vienu iš pirmųjų smuikų – jei vartojate mažai skysčių, mėgstate aštrų, greitą maistą, turintį mažai skaidulų – sveikinu, esate pirmasis kandidatas „į hemorojų“.
Natūralu, jog dėl netinkamos mitybos, antsvoris yra viena iš priežasčių, paspartinančių hemorojaus atsiradimą. Piktnaudžiavimas alkoholiu, sunkus fizinis darbas taip pat spartinantys veiksniai. Be abejo, kaip ir prie visų veninių ligų, prie hemorojaus atsiradimo prisideda ir paveldimumas.
Išeities nėra?
Pirmiausia sau galime padėti užkertant kelią hemorojui. Ne baisi paslaptis, jog didžiausias visų ligų priešas yra profilaktika. Ne išimtis ir hemorojus. Tad ką galime padaryti, kad sau padėtume to išvengti?
Lengviausia, bet itin efektyvi priemonė – vanduo. Nepamirškite išgerti kiek įmanoma daugiau vandens. Vandens trūkumas organizme paspartina ne tik venines ligas: neišgeriant reikiamo kiekio skysčių jaučiamas galvos skausmas, svaigimas, nuovargis ir silpnumas.
Pasirūpinkime savo mityba. Į kasdieninę savo dietą įtraukite maisto produktų, turinčių daug skaidulinių medžiagų: daržovių, vaisių, uogų, rupios duonos, pilno grūdo duonos gaminių, pupelių, avižų, riešutų. Trumpiau tariant, pusryčiams sumuštinį su majonezu rekomenduojama iškeisti į avižinių dribsnių košę su uogomis ir riešutais, o pietums skirtą mėsainį atiduoti priešui – sau pasigaminti daržovių troškinį su rupia duona. Jūsų organizmas Jums padėkos.
Lengva mankšta taip pat daro stebuklus. Net jei nesate sporto entuziastas, kelis lengvus pratimus tikrai galite atlikti bet kur ir bet kada. Pavyzdžiui, sėdint ant kėdės sutraukite ir atpalaiduokite išangės raumenis. Pratimą kartokite maždaug dvi minutes. Taip pat padės įprasta mankšta – ryte bent 5–10 minučių skirkite lengvai mankštai, tai ne tik padės išvengti fizinių negalavimų, tačiau taip pat pagelbės pasitikti dieną žvaliai ir puikios nuotaikos.
Apibendrinant, ne naujiena – sveikas gyvenimo būdas padės išvengti hemorojaus, bei daugumos kitų ligų. Vis dėl to, jei net ir tai nepadėjo ir ši liga jus jau kankina – itin svarbu nedelsti ir laiku kreiptis į gydytoją proktologą. Laiku pastebėjus ligą ją išgydyti paprasta, o štai užleistas hemorojus gali pareikalauti ir operacijos.
Operacija nebaisi
Tačiau proktologas Tadas Latkauskas skuba nuraminti: „Nereikia bijoti operacijos. Tai nėra labai sudėtinga procedūra. Galima operuoti standartiniu būdu, kartais galima ir lazeriu. Kaip operuosime priklauso nuo kelių faktorių: ligos simptomų, stadijos, paciento pageidavimų“. Gydytojas atskleidė, jog po šios operacijos pacientai jau tą pačią ar sekančią dieną gali keliauti namo. Pooperaciniu laikotarpiu rekomenduojama žaizdų priežiūra, taip pat maždaug mėnesį laiko reikia prisižiūrėti mitybą ir vengti fizinio krūvio, rašoma pranešime spaudai.
Reikia prisiminti, kad kiekvienu atveju reikalingas individualus ištyrimas ir gydymas. Pagal pasaulinę statistiką didžiajai ligonių daliai esant hemorojaus simptomams užtenka ir konservatyvaus gydymo, vis dėl to esant užleistai formai prireikia invazinės procedūros, o kartais po hemorojaus simptomais gali slėptis ir kitos ligos, reikalaujančios skubios pagalbos.