„Šiuolaikinis gyvenimo būdas, deja, neskatina ugdyti taisyklingos laikysenos nei vaikams, nei suaugusiems. Telefonai, planšetės, kompiuteriai, ilgalaikis sėdėjimas paveikia ne tik regėjimą, skatina nutukimą, bet blogina ir laikyseną, padeda progresuoti stuburo iškrypimui. O tuomet atsiranda ir vidaus organų disfunkcija, kurią žmogus griebiasi gydyti pirmiausiai, nelabai kreipdamas dėmesio į stuburą ir neretai dar labiau apriboja savo judėjimą. Užburtas ratas užsiveda…", – pabrėžia „Gijos Klinikų" vaikų ortopedas tramatologas Gintaras Kušleika.
Laikyseną vertinti reikėtų kompleksiškai
Pirmiausiai reiktų atskirti dvi sąvokas – „netaisyklinga laikysena“ ir „stuburo iškrypimas“. Turbūt 99 proc. tėvų, atvedusių vaikus konsultacijai ir išgirdę verdiktą „stuburo iškrypimas“, išbara vaikus dėl netaisyklingos laikysenos, kuri, jų manymu, ir sukėlė ligą. Netaisyklinga laikysena nėra stuburo iškrypimo priežastis, ji neišskiriama ir kaip atskira liga. O stuburo iškrypimas – jau liga, kurios priežastis gali būti net ir nežinoma. Kalbant apie netaisyklingą laikyseną, visų pirma reiktų žinoti, kokiam vaiko amžiui kas būdinga. Vertinant laikyseną, vaiką reiktų apžiūrėti tiek iš priekio, tiek iš šono, įvertinti jo eiseną.
Žiūrint iš priekio, galvą vaikas turėtų laikyti tiesiai, nepasuktą ir nepakreiptą į šoną, turėtų būti vienodas pečių aukštis, raktikaulių linija. Vienodi talijos trikampiai – tarpai tarp kūno šono kontūro ir nuleistų rankų. Taip pat klubakaulių, kelių, čiurnų simetrija.
Šoninėje plokštumoje reikėtų įsivaizduoti liniją, einančią nuo ausies kaušelio žemyn – ji turėtų eiti per peties sąnario centrą, žmogaus juosmens centrą, per šlaunikaulio didįjį gumburą (šone čiuopiamą šlaunikaulio viršutinę dalį), kelio sąnario vidurį ir kiek labiau į priekį nuo išorinės kulkšnies.
Sunerimti reikėtų, jeigu:
Pastebėjus minėtus požymius, reikėtų rasti laiko ir nuvesti vaiką specialisto konsultacijai. Ir kuo anksčiau, tuo geriau. Vienais metais numojus ranka į pakitimus, kitais metais jau galima sulaukti ir žinios apie ligą, kuriai gydyti prireiks ne vieno mėnesio ar metų, o gal ir visai nepavyks koreguoti pakitimų. Pastaruoju metu neretai tenka susidurti su tokiu požiūriu – vaikas atvedamas tam, kad vėliau tėvams nepriekaištautų ar kad tėčio ar mamos sąžinė negraužtų… Supratimas, kad ne sąžinė svarbiau, o vaiko sveikata ir savijauta, kai kuriems atsiranda tik konsultacijos metu.
Tėveliams nederėtų nustebti, jei gydytojo konsultacijos metu bus paprašyta vaiką nurengti iki apatinių rūbų (kartais sulaukiame klausimų – „o batus ar kelnes kam maut? Juk jis tik kūprinasi“), kad būtų galima kompleksiškai įvertinti laikyseną ir eiseną. Neįtariant ligos, greičiausiai vaikas bus nukreiptas reabilitologo konsultacijai, kineziterapeutui, rekomenduotas aktyvesnis gyvenimo būdas, skatintinas judrumas.
Jei pakitimai bus rimtesni – gali tekti atlikti priekinę ar/ir šoninę stuburo rentgenogramą. Ir jei bus patvirtintas stuburo iškrypimas, lankytis pas gydytoją gali tekti kas pusmetį ar metus, iki lytinės brandos pabaigos.
Jei bus paskirtas korekcinis įtvaras – reiktų jį nešioti būtent taip, kaip rekomenduoja gydytojas, o ne imtis improvizacijų („vaikui nepatiko ir negalim įkalbėt“). Tik glaudus tėvų ir gydytojų bendradarbiavimas gali duoti rezultatą.
Gydytojas užduoda tėvams „namų darbų“
Išeidami iš gydytojo konsultacijos, daugelis nustemba, gavę „namų darbų“, t.y. nuolat prižiūrėti vaiką jo kasdienėje veikloje – kad taisyklingai sėdėtų, miegotų, tinkamai nešiotų kuprinę, parinkti aktyvinančias treniruotes ar užsiėmimus, o namuose sportuoti kartu. Sėdėti vaikas turėtų prie jo ūgį atitinkančio stalo, kad sėdint jo klubai, keliai ir čiurnos būtų sulenkti 90˚ kampu, dubuo ir nugara remtųsi į kėdės atkaltę. Rankos padėtos ant stalo, peralkūnes sulenktos 90˚ kampu, pečiai atpalaiduoti. Kuprinė su daiktais neturėtų sverti daugiau nei 10 – 15 proc. kūno svorio, jos diržai platūs, su paminkštinimais, pakankamai įtempti, kad nekabotų kaip maišas ties juosmeniu (turėtų būti ties nugaros viduriu). Nešioti ant vieno peties taip pat nerekomenduotina. Miegoti nederėtų ant aukštų pagalvių, lova neturėtų būti labai minkšta, tačiau ir ne kieta kaip lenta.
Ko klausia tėvai
Tėvai klausia – koks sportas labiausiai tiktų? Visi puikiai žino plaukimą, tačiau, esant stuburo iškrypimui, plaukimas jo neištiesins. Tai puiki priemonė raumenims sustiprinti, balansui atkurti. Bet plaukimo užsiėmimai turėtų vykti su trenerio priežiūra, o ne pagal įprastą „pasitaškymo – pašokinėjimo“ scenarijų. Lygiai taip pat ir su kitomis sporto šakomis – gimnastika, šokiais. Turi būti dirbama su visomis raumenų grupėmis, kad nesivystytų dar didesnė asimetrija.
Tinka bet koks aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas: važiavimas dviračiu, riedučiais, ėjimas pasivaikščioti. Bet kokia veikla gryname ore teigiamai veikia visą organizmą, pakelia nuotaiką. Dar geriau, jeigu visame tame dalyvauja ir tėvai.
Dar vienas dažnai užduodamas klausimas – ar padeda „voriukas“? Tėvai neretai prisimena pavyzdžių iš savo pačių vaikystės ar pasidalina kaimynų patirtim, kad „ta liemenė ištiesino“. Reiktų suprasti, kad tai nėra gydymo, o daugiau drausminimo priemonė. Ir nereiktų vaiką verst su juo būti pusę paros, juo labiau leist į mokyklą (dėl bendraamžių patyčių vaikai pradeda priešintis įtvaro nešiojimui) – užtenka 2–3 valandų namuose, sėdint. Tad atsakyti „ar padeda?“– vienareikšmiškai neišeina. Jei vaikas supranta savo laikysenos problemą ir stengiasi – rezultatas bus. Taip pat rezultatų pasiekti galima vaiką aktyvinant, dar geriau su kineziterapeuto pagalba. Šie specialistai gydomosios mankštos dėka puikiai padeda pakoreguoti laikyseną, pristabdyti stuburo iškrypimo progresavimą. Profesionaliam kineziterapeutui pamokius, vėliau vaikas galės sportuoti ir savarankiškai namuose, prižiūrimas tėvelių.
Laikysenos formavimo įrankis – kuprinė
Pradinių klasių moksleivių stuburas dar nebūna visiškai sukaulėjęs, todėl reikšmingu laikysenos formavimo įrankiu tampa mokyklinė kuprinė. Sveikos laikysenos normas atitinka anatomiškai suformuota ergonomiška kuprinė su plačiomis ir minkštomis petnešomis, tolygiai paskirstanti stuburui tenkantį krūvį ir padedanti išlaikyti taisyklingą laikyseną. Šiuo metu ypač populiarios ergonomiškos ortopedinės kuprinės, turinčios minkštas, orui pralaidžias pagalvėles ant kuprinės nugarėlės, kurios neleidžia nugarai prakaituoti bei sumažina kuprinės spaudimą nugarai.
Mamos žurnalas