„Vyrai, kaip jūs nuo žemės keliate įrankių dėžę? Moterys, kaip jūs plaunate grindis, kaip valote langus?“ – žiūrovų klausia kineziterapeutas V. Petrauskas ir ragina atkreipti dėmesį į kasdien atliekamus darbus namuose, kad įprasta namų ruoša netaptų traumų ir skausmų priežastimi, rašoma pranešime spaudai.
Sunkių daiktų kėlimas
„Dažniausiai vyrai įrankių dėžes ar kitus sunkius daiktus nuo žemės kelia prieš tai nesusimąstę – tiesiog pasilenkia ir pakelia, – pastebi kineziterapeutas. – O reikėtų iš pradžių reikėtų ant vieno kelio priklaupti, tuomet įsikibti į dėžės rankeną ir tik tada atsistojus pakelti daiktą.“
Tik taip neapkrausite savo nugaros ir apsaugosite ją nuo pertempimo ir traumų.
Grindų šlavimas ir plovimas
Dažnai žmonės, plaudami ar šluodami grindis, naudoja per trumpus šluotkočius“, – pažymi V. Petrauskas. Tinkamo šluotkočio ilgį nustatysite jį pasiėmus ir atrėmus į žemę – uždėkite plaštaką ant šluotkočio viršaus, jūsų ranka turėtų būti per alkūnę sulenkta 90 laipsnių kampu. „Paėmus šluotą, reikia ne pasilenkti, o pritūpti ir judesius atlikti iš dubens – pritūpimo metu pastumti šluotą ir grįžti. Tai reikėtų daryti nepasilenkus, išlaikant nugarą tiesią, rankos lengvai sulenktos“, – pataria kineziterapeutas.
Daržo ravėjimas
„Kad nepadarytumėte žalos savo nugarai, daržą ravėkite keturiomis. Žoles raukite pakaitomis tai viena ranka, tai kita, taip krūvį paskirstysite tolygiai, ir nenukentės kuri nors viena kūno dalis“, – pasakojo V. Petrauskas.
Langų valymas
„Kai valote langus, galite pakenkti ne tik savo nugarai, bet ir pečiams, kaklui“, – įspėja „Ortopedijos technikos“ kineziterapeutas. Valydami langus, kiek įmanoma dažniau keiskite dirbančią ranką, venkite monotoniškai pasikartojančių judesių pirmyn – atgal, aukštyn, žemyn. Valykite langus sukamaisiais judesiais. Venkite skersvėjo, kuris per nervines šakneles gali išprovokuoti įvairius skausmus ir negalavimus.
„Atkreipkite dėmesį, jog perpūtus kaklą ar juosmenį, gali pradėti skaudėti ir kitas kūno dalis. Kaklo perpūtimas gali sukelti ne tik kaklo skausmus, bet ir rankų tirpimą, galvos svaigulį. Jei perpūs juosmenį, gali pradėti varginti kojų, nugaros skausmai“, – informuoja V. Petrauskas.
Diafragminis kvėpavimas
Namų ruoša – taip pat tam tikra treniruotė, todėl kineziterapeutas pataria atlikus darbus atsigulti ant žemės ir pakvėpuoti diafragma. Kvėpavimas diafragma pagerina vidaus organų, širdies darbą, padeda atsipalaiduoti.
Specialistas taip pat pažymėjo, kad kvėpuoti diafragma reikėtų visuomet – tai tikrasis ir fiziologiškai natūralus kvėpavimas. Dėl netinkamos laikysenos ar sėdimo darbo daugelis mūsų, ypač moterys, dažniau ima kvėpuoti krūtine.
„Netinkamai kvėpuojant, prastai dirba pilvo, nugaros raumenys ir dubens dugnas. Netaisyklingas kvėpavimas – ne diafragma, gali išprovokuoti nugaros skausmus“, – pasakojo kineziterapeutas V.Petrauskas.
Kvėpuojant diafragma, geriau ventiliuojami plaučiai, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi. Kvėpuojant krūtine, dirba tik vienas plaučių trečdalis.