Nepakankamas dėmesys traumų prevencijai
„Nepažįstu nė vieno profesionalaus sportininko, kuriam būtų pavykę išvengti traumų“, – teigia Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės gydytojas ir „Gijos Klinikų“ ambulatorinės reabilitacijos vadovas Vytenis Trumpickas. Tačiau tuo pat metu jis yra įsitikinęs, jog dalies traumų būtų galima išvengti, visų pirma, saikingai dozuojant krūvį bei tinkamai jam pasiruošiant.
Paklaustas ar yra viena konkreti kūno vieta, kuri profesionaliame sporte nukenčia labiausiai, gydytojas atkreipia dėmesį, jog dažniausiai patiriamos traumos priklauso nuo sporto rūšies. Pavyzdžiui, krepšininkų tarpe pastaraisiais metais dažniausios čiurnos ir kelio sąnarių traumos, toliau rikiuojasi nugaros skausmai. Bėgikai dažniausiai skundžiasi kojų, ypač čiurnų ir kelių sąnarių skausmais.
Lauko tenisininkams dėl pasikartojančių rotuojančių judesių ypač kenčia alkūnės. Įdomus pastebėjimas, jog plaukikus, tarp kitko, labiausiai iš visų sporto šakų atstovų, vargina nugaros skausmai.
Pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, gana didelį sportinių traumų kiekį lemia vis dar nepakankamas dėmesys traumų prevencijai. Deja, vakarietiškos tendencijos į sveikatą investuoti avansu, kai dar nieko neskauda, Lietuvoje skinasi kelią labai pamažu. Kai tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacijos statistika rodo, jog tinkama profilaktika žymiai pigesnė nei vėliau traumų gydymas.
„Kalbant apie sportą, jam būtina ruoštis iš anksto, tarsi darytum namų darbus. Prie krūvio reikia pratintis pamažu, palaipsniui jį didinant, neskubant ir neužsibrėžiant pernelyg didelių tikslų. Tai galioja visiems be išimties, tiek profesionalams, tiek mėgėjams, nes žmonių anatomija visų vienoda, – tikina gydytojas V.Trumpickas. – Pagrindinis principas – prieš bet kokią sunkesnę nei įprastą fizinę veiklą būtinas apšilimas, suaktyvinant kraujotaką ir sušildant raumenis, kad jie būtų pasiruošę darbui. Apšilimas tiesiog būtinas peržengusiems 30 m. ribą, nes su amžiumi, lėtėjant medžiagų apykaitai, raumenų ir sausgyslių aprūpinimui krauju ir naudingomis medžiagomis, organizamas tampa mažiau atsparus, didėja traumų rizika“.
Be subalansuotos mitybos ir vitaminų vartojimo traumų profilaktikoje svarbi vieta tenka ir tinkamai parinktoms profilaktinėms priemonėms. Pavyzdžiui, ergonominė, anatomiškai pritaikyta avalynė ar bent jau ortopediniai vidpadžiai, tolygiai paskirstantys pėdoms tenkantį krūvį ir išlaikantys taisyklingą pėdų ašį, apsaugo čiurnų ir aukščiau esančius sąnarius nuo nereikalingo krūvio.
„Na, o jeigu trauma visgi įvyko, nedelsiant nutraukite treniruotę, – perspėja reabilitologas. – Stenkitės kuo mažiau judinti pažeistą vietą. Pirmas vaistas tokiu atveju – šaltis. Šaldykite apie 15-20 min. kas valandą. Imobilizuokite traumuotą vietą įtvaru. Jeigu skausmas nepakenčiamas, įtariate rimtesnę traumą ar kyla abejonių, visada kreipkitės į gydytoją“.
Reabilitacija – svarbi traumų gydymo dalis
Pačios pavojingiausios – iki galo neišgydytos traumos. Dalis sportininkų, norėdami kuo greičiau sugrįžti į rungtynes, nebaigia pilno reabilitacijos kurso, taip save pasmerkdami užburtam traumų ratui ir lėtiniams skausmams.
Pasak V. Trumpicko, net 50 proc. traumų gydymo sėkmės priklauso nuo reabilitacijos. Šiuo periodu itin svarbus glaudus reabilitacijos komandos ir sportininko bendradarbiavimas, nes kiekvieno paciento, kiekvienos traumos reabilitacija yra skirtinga, ir geriausių rezultatų galima pasiekti, tik pritaikius individualų gydymo planą. Patyrusiam traumą atsistatyti padeda fizioterapijos procedūros, masažas, gydomoji mankšta salėje ir baseine bei kt.
Neretai sportininkai taip nekantrauja grįžti į sporto salę, kad vos pasijutę geriau jau jaučiasi pilnai pagiję ir nutaria reabilitacijos netęsti.
„Visada sportininkams sakau, kad reikia galvoti apie ateitį, o ne siekti rezultato čia ir dabar. Prieš pradedant vėl sportuoti, būtina pilnai pasveikti, atsakingai laikantis gydytojo paskirto reabilitacijos plano, tik tokiu būdu bus išvengta komplikacijų ir pakartotinių traumų“, – įsitikinęs reabilitologas V. Trumpickas.