Neapsigaukit: padirbinį nuo originalo skiria ne tik kaina

„Šimtaprocentinė medvilnė, pirkit, nesigailėsit. Natūralaus pluošto drabužių sporto prekių parduotuvėse nerasit – vien sintetika“, – turguje siūlydama „Aido” treningus su juostelėmis tikina pusamžė ponia.

Tačiau kodėl profesionaliau sportuojantys žmonės giria sintetinį puoštą, o natūralius audinius netgi vadina antimada? Kaip neapsigauti perkant sportui ir laisvalaikiui skirtus drabužius, – DELFI klausė bendrovės „Tūta“, direktoriaus Valentino Navikausko. Vilniaus dailės akademijos profesorė, dizainerė Jolanta Talaikytė papasakojo, kaip moderniausios technologijos prisideda prie galimybių tobulinti laisvalaikio ir sporto drabužius.

Sintetika sintetikai nelygi

„Nuėjęs į parduotuvę pirkti aprangos etiketėje pamatysi, kad ji iš šimtaprocentinio poliesterio. Ką žmogui tai sako? Nieko. Todėl garantija – firmos patikimumas“, – paklaustas, kaip neapsigauti renkantis, sakė sportinę aprangą gaminančios lietuviškos įmonės direktorius.

Pats V. Navikauskas nepasitikėtų siūlančiais prekę pigiau, nors ir neprotingai brangiai nepirktų. „Pastebiu, kad bent jau tėvelių, kurie sportuojantiems vaikams perka aprangą, pagrindinis prioritetas – kuo pigiau. Net nepasidomima, kad gal nuo aprangos vaiką išbers, prasidės neaiškūs galvos skausmai, nes medžiaga apdorota sveikatai kenksmingais chemikalais. Aš nesakau, kad reikia pirkti už kuo didesnius pinigus, tačiau pirmenybę teikčiau ilgametes tradicijas turintiems ženklams“, – pakartojo V. Navikauskas.

Panašūs į firminius, bet skiriasi medžiaga

Pasak pašnekovo, turguje parduodami drabužiai vizualiai galbūt panašūs į firminius, tačiau nedaug kas susimąsto, kokia medžiaga. „Jei esi mėgėjas, gali sportuoti apsirengęs bet kuo. Tačiau profesionalus sportas neįsivaizduojamas be šiuolaikinių technologijų, aukštos kokybės sintetinės medžiagos.

Poliesterio pluoštas sukurtas greitam drėgmės išgarinimui. Poliamidinis pluoštas – malonus kūnui, minkštas, o „Tactel“ tipo poliamidas 15-20 proc. lengvesnis nei įprastas. Tas lengvumas daug reiškia rezultatui“, – sakė DELFI pašnekovas.

Paklaustas, ką reiškia plius keli gramai, V. Navikauskas prisiminė, kaip jam futbolininkas pasiūlė pabandyti vilkint medvilniniais marškinėliais intensyviai bėgioti 90 minučių. „Medvilnė sugeria kelis kartus daugiau drėgmės nei sintetinis pluoštas ir daug lėčiau džiūsta. Sportininkui mėgėjui tai nieko nereiškia. Tačiau profesionaliame sporte, kur rezultatą lemia šimtosios dalys sekundės, drabužių lengvumas, prigludimas, kitos savybės – ypač svarbu“, – pabrėžė jis.

Apdorojimas sidabro jonais neleidžia plisti bakterijoms

Šiuolaikiškos sportinės aprangos gamintojai orientuojasi ne vien į profesionalus. Mėgėjiškai sportuojantiems paprastai siūloma tokio pat lygio apranga, kaip ir profesionalams. Vis dėlto, mėgėjai dažniau renkasi natūralaus pluošto drabužius, sakydami, kad maloniau, taip įprasta, natūralu. Dalis žmonių netoleruoja sintetikos. Iki šiol problemiška buvo, kad suprakaitavus sintetiniame pluošte sparčiai daugindavosi bakterijos.

„Tačiau dabar technologijų pagalba ir tai išspręsta. Nanotechnologijos, apdorojimas sidabro jonais neleidžia bakterijoms plisti, tik tiek, kad pabrangina gaminį“, – komentavo V. Navikauskas.

Kokiose srityse technologijos kinta sparčiausiai? Bendrovės „Tūta“ vadovas visų pirma mini plaukimą. „Jeigu atkreipėte dėmesį, visai neseniai varžybose buvo leidžiama plaukti su kostiumais, kurie kūną dengė iki čiurnų, tačiau dabar uždrausta: vien dėl tokios aprangos kai kurie plaukikai įgydavo pranašumo, nes užsitikrindavo mažesnį pasipriešinimą vandeniui, geresnį slydimą. Kad technologijos kuo mažiau veiktų sportinius pasiekimus, buvo grįžta prie plaukikams įprastesnės aprangos“, – pateikė pavyzdį V. Navikauskas.

Tekstilės naujovių pirmeiviais jis vadino amerikiečius, tačiau nenuvertino ir kinų: „Jie sparčiai lipa amerikiečiams ant kulnų ir jei anksčiau kiniškos prekės buvo siejamos su prasta kokybe, kalbant apie naujausias tekstilės technologijas, jie turi kuo pasigirti. Ne veltui tokie prekiniai ženklai kaip „Nike“, „Adidas“ veikia Kinijoje ir diktuoja madas“.

Dizainerė J. Talaikytė: mėgėjams atleistina

Keturių olimpiadų dalyviams reprezentacinę aprangą kūrusios dizainerės J. Talaikytės teigimu, šiuolaikinėje sportinėje aprangoje svarbios ne tik išoriškai matomos formos, bet ir vadinamasis vidinis dizainas – nauji audiniai, nauja jų struktūra: „Sportinės aprangos audiniai turi būti labai komfortiški, estetiški ir būtinai specializuoti. Ypač tai pasakytina apie nardymo, buriavimo, snieglentininkų, slidininkų, motosporto ir pan. aprangą ar uniformas“.

Jei pretenduoji į profesionalus, prof. J. Talaikytės nuomone, visur reikalaujama profesionalaus požiūrio, o mėgėjams daug kas atleistina, nors gal kai kas ir kelia juoką.

Klausimą, kokį sportinį kostiumą rinktis – išraiškingą ar universalų, dizainerė komentavo taip: jei aprangą perkame dešimtmečiui, geriau rinktis universalų variantą, bet jei pusmečiui – galim rinktis ir labai madingą aprangą.

„Pasirinkimas priklauso nuo piniginės storumo ir nuo to, kiek dėmesio skiriate judėjimui. Nuolat sportuojantiems žmonėms tai tampa gyvenimo būdu, tad ir lėšų adekvatu skirti daugiau, juolab, kad jei žaidi tenisą, tai gal mažiau plaukioji, o jei esi pamėgęs baseiną, gal neužsiimi alpinizmu. Nuo specialios aprangos kiekvienai sporto šakai vis viena niekur toli nepabėgsi“, – sakė dėstytoja.

Ne susiuva, o sulydo, suklijuoja, suvirina

Technologijos ypač svarbios atšiauresnėms sąlygoms skirtiems sporto ir laisvalaikio drabužiams. Tai įvairios šalčiui ir vandeniui atsparios liemenės, drėgmei ir vėjui nepralaidžios striukės, kelnės, kurios skirtos stovyklauti, laipioti, alpinizmui ar žvejybai. Minėtuose drabužiuose apstu ne tik įvairių sudėtingų susiuvimo technikų, bet ir suvirinimo, siūlių suklijavimo, sulydymo ir kitų aukštųjų technologijų.

„Kiekviena sporto šaka turi savą specifiką ir net savitus spalvų kodus. Pavyzdžiui, žvejybai skirta apranga gali būti žalsva, žalia. Buriuotojų aprangoje dažnai naudojama oranžinė spalva, kuri gerai matoma per audrą, todėl prireikus palengvintų gelbėjimo darbus“, – pateikė pavyzdžių VDA profesorė.

Atšiaurioms sąlygoms skirtoje naudojami šalčiui, saulei, infraraudoniesiems, ultravioletiniams spinduliams atsparūs audiniai. Į gamybą įdiegtos saulės energiją kaupiančios medžiagos, skirtos buriuotojams.

Negali atskirti plonos vilnos ir termostatinio audinio

„Medvilnė, vilna – iš tiesų labai smagūs, jaukūs kūnui audiniai. Tačiau dabar technologijos tiek pažengusios, kad dažnai nebeatskiriame plonos vilnos nuo termostatinės, dubliuotos, laminuotos ar poliesterio. Dabar visi žino goretex audinį, kuris plačiai naudojamas avalynėje ir yra labai gerbiamas, o taip pat kitus orui pralaidžius, vandeniui atsparius audinius. Naudojant kelis, vienu metu sukuriami keleriopi efektai“, - pasakojo dizainerė.

Vardydama sporto pramonėje naudojamus naujus audinius J. Talaikytė atkreipė dėmesį, kad tai ne tik sintetika, bet ir modifikuoti natūralūs audiniai, kurie gali atspindėti šviesą, pasisavinti saulės energiją, atbaidyti vabzdžius ir dėl tankumo nepalikti jiems galimybės pasiekti kūno.

„Poliamidas su antistatinėmis savybėmis svarbus maniežuose, kad žmonės negautų statinio krūvio, karo pramonėje ir alpinistams tarnauja audinys, blokuojantis ultravioletinius spindulius ir saugantis odą, itin jaukūs poliamido verpalai su medvilne. Taigi, sintetika gali būti labai komfortiška.

Pavyzdžiui, slidininkams skirtuose apatiniuose ir viršutiniuose drabužiuose naudojama nenatūrali medžiaga, kuri puikiai priglunda, išgarina prakaitą, bet sulaiko šilumą. O kur dar visokie sudėtiniai audiniai ir laminatai, saugantys nuo drėgmės, ugnies, atsparūs kitokiems išoriniams dirgikliams“, – vardijo VDA profesorė.

Paklausta, kiek kainuotų metras tokios medžiagos, J. Talaikytė konstatavo, jog technologijos labai sparčiai vystosi ir tai, kas vakar buvo išbandoma laboratorijose, šiandien – neįperkama, rytoj bus prieinama kiekvienam.