Neišstatykite savęs pajuokai: ko šiukštu vengti sportuojant

Nevykęs pasirengimas sportui ne tik juokina, bet ir gali užtraukti rimtai sportuojančiųjų nemalonę. Žmonių, kurie rimtai treniruojasi ne metus ir ne du, DELFI klausė, kas labiausiai bado akis. Savo nuomonę apie šypseną keliančius pasirinkimus išdėstė ir dizainerė, prof. Jolanta Talaikytė.

Krepšininkas Eduardas per daug nesureikšmina išvaizdos – kas kaip nori, taip rengiasi sportuodamas. „Anksčiau iš viso nekreipdavau į tai dėmesio, tik pastaruoju metu pastebiu, jei kas ne taip. Labiausiai, kai žmonės painioja skirtingoms sporto šakoms skirtą aprangą, ypač – batelius.

Komiška, bet vis atsiranda tai darančių

Keista matyti bėgiką su dviratininko kelnėmis, kurių „užpakalis ir priekis“ paminkštintas. Neįprastai atrodo salėje dėvimi bateliai ekstremaliam vandens sportui. Su slidinėjimo batais juk nelipame į kalnus.

Salėje vyrams tenka išvysti bendraamžių, kurie svorius kilnoja dėvėdami vien apatines vyriškas timpas. „Nieko baisaus, tik persišviečia“, – juokėsi DELFI kalbinti sportininkai, primindami, kad ant apatinių timpų dėvimi šortai. Merginų noras pademonstruoti figūrų linkius kartais irgi prasilenkia su skoniu.

Pūpso kelnaitės

Bene daugiausiai nesusipratimų pasitaiko baseinuose. „Juokinga matyti, kaip plaukikai vyrai nardina galvas po vandeniu, o virš vandens išsipūtusios pūpso laisvalaikiui skirtos šortų tipo paplūdimio kelnaitės. Plaukikai tokių tikrai nedėvi, renkasi kuo labiau prigludusias“, – DELFI pasakojo nenorėjusi viešintis plaukimo trenerė.

Linksmai atrodo į plaukimo pamokas ateinantys su kepuraitėmis, kurias „babytės naudoja duše“. Gumele raukta plaukų apsauga nuo vandens visiškai netinka šokinėti nuo tramplino, tačiau vis atsiranda norinčių tuo įsitikinti.

Higienos įpročiai šiurpina

Vis dėlto labiausiai ateinančius treniruotis erzina ne keistoki aprangos pasirinkimai, o neadekvatus elgesys: porelių glaustymaisi ant treniruoklių, plepėjimai plūduriuojant ant plūdurų. „Bene labiausiai erzinantis įprotis, kurio negali atsisakyti poromis į baseinus vaikštantys žmonės – plaukti šalia vienas kito plepant, nors taip užimama visa takelio erdvė“, – pabrėžė trenerė.

Įpročiai depiliuotis dušuose ar užsiimti dar intymesne higiena bendro naudojimo patalpose – atskira tema. „Aš vien dėl to Lietuvoje vengiau eiti į masėms pritaikytus klubus“, – DELFI sakė šiuo metu Norvegijoje gyvenanti Julija. Kaip lygino moteris, ten sporto prekės kaip kokia manija, atrodo, kad kiekvienam judesiui perkama vis kita įranga ir apranga, o žmonės, jei ne emigrantai iš trečiųjų šalių, elgiasi civilizuotai.

„Žinoma, įtakos aprangai turi ir galimybės. Tačiau gaunant kuklias pajamas taip pat galima išsiversti, jei nesirenki ypač daug išlaidų reikalaujančios sporto šakos. Svarbiausia – judėjimas, sveikata“, – mano lietuvė.

Nicoje su Rūtos Meilutytės tipo kostiumėliu

Dailės akademijos drabužių dizaino katedros profesorė Jolanta Talaikytė sportinę aprangą vadino labai specifine aprangos rūšimi. „Paplūdimio ir plaukimo kostiumėliai – kaip kosmosas ir žemė“, – lygino ji.

„Tačiau kodėl, jei labai noriu, negaliu nusipirkti kostiumėlio, kaip Rūta Meilutytė? Nieko baisaus geros kokybės daiktą dėvėti laisvalaikiu, nors Nicos paplūdimyje galbūt nereikėtų demonstruoti olimpinių žaidynių madų. Žmonės atsipalaidavę ir daug mieliau akis paganytų į kostiumėlį, kurį sukūrė laisvalaikio mados dizaineriai“, – komentavo dėstytoja.

Įvardijo, kas svarbiausia

Ką išsirinkti taupantiems, kad greitai neišeitų iš mados ir snobams neužkliūtų? Universaliausiu sportiniu drabužiu J. Talaikytė vadino paprastą treningiuką. Bijantiems suklysti ji patarė užsukti į specializuotas sporto prekių parduotuves, kurios garantuos kokybę, mados tendencijas, naujausias technologijas.

„Kita vertus, aš bėgioju mūvėdama bet kokiomis kelnėmis, jei tik noriu bėgioti ir vaikštau avėdama bet kokiais batais, kurie man patogūs. Jie gali būti auksiniai, bet padas patogus, minkštas. Dabar juk yra visokiausių želinių įklotų, kuriuos galima dėti į bet kokius, net klasikinius batelius ir jie gali tarnauti ėjimui. Svarbiausia jaustis savimi, gyventi savą, o ne svetimą gyvenimą ir nesidairyti, kas ką aplinkui kalba“, – sakė profesorė.

Dėl skonio nesiginčijama, tačiau sportuojant privalu elgtis civilizuotai. Taigi pabaigai, kaip tikrai nereikėtų elgtis sporto klube.

Nerašytos taisyklės

Daugumoje sporto klubų laikomasi griežtos treniruočių programos, tad treneriai tikrai nesižavės entuziastais, kurie vos pradėję sportuoti prie vieno treniruoklio renkasi kitą, taip užimdami kone visus.

Baigus treniruotę privalu nuvalyti sporto inventorių. Tikrai nėra malonu valyti svetimą prakaitą nuo treniruoklio prieš pradedant juo naudotis.

Prieš einant į sporto klubą reikia nusiprausti duše. Nėra nieko blogiau, kaip šalia besitreniruojantis žmogus, nuo kurio trenkia prakaitu, svogūnais ar rūkyta dešra, ypač jei esi vegetaras.

Sporto klubas - ne bažnyčia, tačiau jei triukšmaujate, garsiai šnekate su treniruočių draugais ar apkalbinėjate įėjusius, trukdote kitiems susikaupti.

Kitas patarimas skirtas vyrams. Gal kai kuriems sunku patikėti, tačiau dauguma moterų į sporto klubą eina sportuoti. Tad jei moteris su ausinėmis ar skaito knygą, galima daryti išvadą, kad nori pabūti viena.

Klubuose įrengti veidrodžiai skirti stebėti, ar teisingai atliekame pratimus. Manantiems kitaip patariama neužlįsti po akimis žmogui, kuris prieš veidrodį treniruojasi, vien todėl, kad dar ir dar kartą maga pasigrožėti savimi.

Baigę daryti pratimus su svarmenimis kai kurie veikėjai efektingai meta juos ant grindų. Toks elgesys ne tik erzina, bet ir kelia pavojų. Svarmenys gali sužaloti ne tik aplinkinius, bet ir jus pačius.