Primename, kad sostinės gyventojas Eimantas Mikšys pasiryžo neeiliniam eksperimentui - per labai trumpą laiką pasiruošti bėgimui pusmaratonyje. Sportuoti su trenere jis pradėjo lapkričio mėnesį, o savo jėgas išbandė vasario mėnesį Barselonoje vyksiančiame pusmaratonyje. Visais savo išgyvenimais ir patirtimis jis dalijasi su DELFI skaitytojais. Pirmąjį E. Mikšio straipsnį apie jo neįtikėtiną pasiryžimą ir planus skaitykite čia.
Sporto klubas kuprinėje
Jau dalinausi paprastu patarimu, jog pratimai pilvo presui yra efektyvūs ir padeda numesti svorio. Mažiau svorio - lengviau bėgti. Tuo jau spėjau įsitikinti.
Kai numečiau pirmuosius savo septynis kilogramus, supratau, kad svoris man trukdė ne tik bėgti ilgiau, bet ir, pavyzdžiui, lipti laiptais. Užlipti tai užlipdavau, bet pūškuodavau it garvežys. Kasdienybėje dingo nuovargis, nuotaika tapo žvalesnė.
Bėda, kadangi esu toli nuo savo sporto klubo, turiu kažkaip stengtis nenukrypti nuo treniruočių plano ir intensyviai ruoštis bėgimui.
Mano trenerė Audronė Pakalenkaitė pasiūlė išbandyti labai paprastas treniruotes su gumomis. Iš pradžių, pagalvojau, kad kas čia gi tėra, su kažkokia tai virve pamosikuoji ir dar treniruojiesi. Po kelių minučių tokių treniruočių supratau, kad ne taip čia jau viskas ir lengva. Pasižiūrėkite patys.
Vertingi trenerių patarimai
Atrodo nesudėtingai, bet ir aš pats šių pratimų neatlieku dar tobulai gerai. Treneriai tuo ir gerai, jog gali pažiūrėti, kaip atlieki pratimus ir pataisyti. Iš pradžių, labai to nemėgau, po to supratau, kad tai yra vienintelis būdas mokytis.
Kai tekdavo būti Londone, trenerė prašydavo filmuoti savo treniruotes ir siųsti jai, kad galėtų įvertinti mano progresą. Prisipažinsiu, retai kada man pavykdavo prisiruošti filmavimams, bet šia logika galite pasinaudoti su savo draugais ar artimaisiais. Stebėkite vieni kitų progresą ir patarkite. Na, o jei norite profesionalių patarimų, žinoma, kreipkitės į trenerius. Bent kelios treniruotės, tikiu, naudingos kiekvienam pradedančiajam.
Dienoraštis
Įsibėgėjus antrajam treniruočių mėnesiui, aš jau svarstyklėse mačiau nebe triženklius skaičius. Net šoktelėjau iš laimės, kai pamačiau tuos ilgai lauktus 99 kilogramus. Dar buvo toli iki norimo rezultato, bet progresas džiugina visada. Išmokau džiaugtis mažais pasiekimais - anksčiau tam nerasdavau laiko.
Pamenu, kai sverdamas 99 kilogramus pirmą kartą nubėgau dešimt kilometrų. Sunku. Tikrai sunku, o ir laikas nedžiugina - viena valanda dvidešimt minučių. Per tiek laiko profesionalai pusmaratonį nubėga, atsigeria vandens, pavalgo pietus, pasivaikščioja po parką ir dar nusnausti suspėja. Tobulėti tikrai yra kur.