Treneris, pas kurį atėjus kilogramai tiesiog tirpsta, įkvepia savo pavyzdžiu

Sportininkas, treneris, sveikos gyvensenos propaguotojas, „Latvijos Atletic 2015“ čempionas, „Lietuvos Atletic 2015“ čempionas, Vokietijos prestižinių „Mr. Universum 2015 Atletic“ 4 vietos laimėtojas. Vitalijaus Smackio titulų galima vardinti ir daugiau, tačiau geriausiai jo darbus iliustruoja daugelį antsvorio kilogramų numetę jo sporto klubo lankytojai.

67 kg palengvėjęs Vaidas, 56 kg numetęs Gintaras - tai ne tik gražesni ir sveikesni kūnai, bet ir visiškai kita gyvenimo kokybė. Šiaulių sporto klube „Sporto kodas“ treneriu dirbantis Vitalijus čia sportuoti ateinančius įkvepia savo pavyzdžiu ir dėmesingumu. Biochemiją studijavęs vyras prisipažįsta mėgstantis studijuoti virškinimo sistemos procesus, o tai labai padeda kiekvienam norinčiam sulieknėti parinkti individualią mitybos programą.

DELFI kalbina Vitalijų Smackį apie jo kelią į sportą, kas lemia viršsvorį ir kodėl ne visiems pavyksta sulieknėti.

- Kada pradėjote domėtis sportu?

- Esu žmogus, kuris verda sporte nuo mažens. Mano tėtis buvo rimtas Ukrainos rinktinės boksininkas, be viso šito, jis buvo puikus virėjas ir receptų buvo galybė. Todėl jau nuo mažens valgiau, kas buvo man tinkama.

Sportu domėtis pradėjau dar mokykloje, buvau vienas iš tų kurie taip vadinamą kvadratą buvo kviečiami žaisti į skirtingas komandas. Dar mokykloje pradėjau domėtis boksu ir stalo tenisu, ir tai pastebėjęs tėtis, pritardamas ar norėdamas, jog man būtų lengviau tobulėti, ėjo kartu sportuoti, žaisti futbolą, mokydavo visokių vingrybių. Tai jau 5-6 klasėje buvau pakankamai aktyvus sporto veikėjas mokykloje.

- Ar nesunku vaikui buvo maitintis sveikai? Juk tikriausiai saldainių negaudavot?

- Va čia yra yra tas suvokimas, kurį skiepija tėvai vaikams - teisingai maitintis, reiškia izoliuoti nuo saldumynų. Vaikas be saldumynų - nelabai suvokiama. Buvo taisyklė, kurią taikau ir savo šeimoje savo vaikui: pirma sotus ir teisingas maistas, o tik tada saldumynas. Ryte reikia sočiai pavalgyti ir tik tuomet, jei yra noras, suvalgyti saldumyną. Veikia puikiai, kai esi sotus, nepuoli saldumynų suvalgyti daug.

Sveikai maitintis - čia labiau buvo taikoma teisingai ir daug pavalgyti augančiam ir daug sportuojančiam. Tai sudėtinga, kai reikia suvalgyti kažko, kas tau visai neskanu, bet kai esi alkanas, valgosi neblogai ir maistas ilgainiui tampa skalsus, skanus. Nors po tokio neskanaus maisto visuomet ieškodavau saldumynų.

- Dabar padedat žmonėms atgauti gražias formas. Bet pačiam tikriausiai neteko turėti antsvorio?

- Pats esu apdovanotas puikia medžiagų apykaita, bent jau iki 35 metų galėjau valgyti viską ir visada, bet kuo užgeriant. Po 35 metų palengva keičiasi organizmas, negeba ir nebėra tokio didelio noro naikinti maisto, o ir organizmas nėra ta vieta, kur reikia kišti viską, kas patinka, kas skanu. Buvo momentas kai pasiekiau 98 kg. Tada buvo laikotarpis, kai persidėliojau savo maisto suvokimo teorijas. Teko suprasti, jog nereikia kimšti, kad pasijustum laimingas ir sotus. Tą teorija taikau šiandien tiems, kas susiduria su panašia realybe.

- Kodėl, jūsų manymu, ne visiems pavyksta antsvorio atsikratyti? Ar gali būti bendras receptas visiems?

- Antsvoris - tai būsena. Jei ji įvertinta neteisingai, tai yra matomas tik viršsvoris ir ieškoma dažnai raktinių žodžių: riebalai, kaip numesti kilogramus, dieta ir t.t. Čia klaida, nes dažnai žmogus papuola ten, kur sunku sau teisingai pritaikyti siūlomą maistą, suskaičiuoja kalorijas, palaipsniui jas mažina, kartas nuo karto tik keičia produktus.

O žmogus yra pripratęs valgyti gerokai daugiau ir skaičiuoti jam jau yra riboti, todėl sukanda dantis - riboja ir pasiduoda. Todėl ir nepavyksta nusimesti, o ir vėliau bijosi pagalbos, nes išgirsta iš kitų, jog be baltymų dietos čia nieko nebus. O „dieta-baltymas“ yra asociacija su badavimu.

- Ką manote apie įvairias dietas?

- Apie dietas nemanau nieko blogo, jos tiesiog naudojamos ne visuomet teisingai. Tai yra dauguma rekomenduojamą 4 savaičių dietą baigia savo susigalvotomis 8 savaitėmis, o pasekmės žmogui tuo metu visai nerūpi.

- Jūsų klientai pasakoja, kaip svoris krito lengvai ir tarsi be pastangų. Kame paslaptis?

- Čia tik jiems taip atrodo, jog svoris krito be pastangų, lengvai. Jie patiki manimi, valgo daug, nebūtinai dažnai, kiekvienam savitas priėjimas. Nebruku maisto, kuris jam neskanus. O jei einame į kompromisus, tada tas maistas, kuris jam lyg ir neskanus, su papildomais kitais priedais tampa desertu. Pastangas deda tie žmonės, kurie nusprendžia, jog galima valgant įvairų maistą maitintis taip pat įvairiai ir skaniai bei organizmui sudaryti puikias galimybes naudoti riebalus energijai.

- Kaip jums pavyksta suprasti, ko reikia konkrečiam žmogui ir kaip jūs parenkate jam mitybos sistemą?

- Suprasti ir parinkti žmogui, ką valgyti, nėra paprasta, kol neįsigilinama į paties žmogaus organizmą. Ligos, kuriomis persirgęs žmogus, gali daryti įtaką ir pačiai medžiagų apykaitai. Todėl analizavimas, nuo kokio maisto žmogus jaučiasi apsunkęs ar alkanas, ar nejaučia energijos, yra vienas iš priėjimų, parenkant produktus.

Gilinantis dažnai reikia remtis tuo, kaip ilgai pavalgius žmogus jaučiasi mieguistas, apsunkęs, taip galima parinkti produktą, kuris būtų įsisavintas lengviau ir paprasčiau. Čia man padeda mano fanatiškas virškinimo sistemos procesų analizavimas, produktų pasisavinimo laiko analizavimas derinyje su kitu produktu. Aš tai matau kaip meną. O turint teptuką, bet neturint drobės ar dažų, paveikslo nebus.

- Užsiminėte apie virškinimą. Gal galite įvardinti bent kelias esmines mūsų mitybos klaidas?

- Virškinimas - tai kai mes suvirškiname maistą ir gauname iš jo maksimalią naudą, o ne apvirškiname ir esame lyg ir pavalgę, lyg ir alkani. Jei virškinimo sistema veikia neblogai, tai ir viršsvoris jums negresia. O dažnai stringa dėl per didelio maistinių medžiagų makalavimo, maišymo, valgymo vienu metu arba kai valgomas geras maistas ir pilame ant viršaus kavą, tada gauname kažkokį kokteilį. Daugeliui siūlau pabandyti patroškintą ar kitaip pataisytą maistą užpilti kava ir mėgautis tokiu maistu. Tai visiems sukelia juoką, o tada ateina ir suvokimas, jog klystama taip darant.

Kažkada gyvenime ir aš buvau jaunas, veržlus bei turintis savo nenuginčijamą nuomonę, kuri priveda prie buko kito žmogaus nuomonės atmetimo. Ačiū, kad tėvai man skiepijo, jog maistas yra maistas, ir jis gali būti ir turi būti kuo įvairesnis, spalvingesnis, todėl šiai dienai esu laimingas, galėdamas priimti kritiką ir matyti kritiko darbus, analizuoti jo padarytas klaidas ir taip tobulėti.

Manau, svarbu ne pasirinkta sausa veikianti kryptis, svarbu eiti visomis kryptimis, kad ir kiek jų būtų, nes žmogus - tai ne vienas, jų daugybė, reiškia ir medžiagų apykaitos problemų daugybė, joms spręsti geriausia yra lankstumas.