Paprastai mėnesinės turėtų įvykti nuo 11 iki 13 kartų per metus, tačiau dėl ligų, streso, nuovargio ar netinkamos mitybos ciklas gali išsiderinti.
Kada sunerimti ir kaip pakeisti situaciją?
Reguliarios menstruacijos
Moters kūnas taip sudarytas, kad kiekvieną mėnesį sulaukiama mėnesinių. Ciklo metu subrandinamas kiaušinėlis, moters organizmas paruošiamas apvaisinimui ir nėštumui. Pasak specialistų, dailiosios lyties atstovių menstruacijų ciklas yra skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos iki kitų menstruacijų pirmos dienos.
Normalus moters ciklas – kai mėnesinės kartojasi kas 25–33 dienas. Dažniausiai jos kartojasi kas 28 dienas ir trunka 3–5 dienas.
Pirmąją ciklo pusę padaugėja moteriškųjų hormonų estrogenų. Folikulinė fazė prasideda nuo pirmosios mėnesinių dienos ir trunka 10–14 dienų. Tuo metu organizme išsiskiria hormonas folikulinas, kuris lemia folikulų brendimą kiaušidėse. Gimdos gleivinė atsinaujina, sustorėja.
Antroji fazė – ovuliacija. Ji vyksta ciklo viduryje, maždaug 12–16 dieną. Šiuo metu moters organizme estrogenų yra daugiausia, ji jaučiasi itin seksuali. Šis periodas skirtas kiaušinėliui apvaisinti. Ovuliacija įvyksta ciklo viduryje, maždaug 14 dieną.
Po ovuliacijos prasideda liuteininė fazė, kuri trunka maždaug 10–14 dienų, kaip ir folikulinė. Tuo metu subrendusi kiaušialąstė (Grafo folikulas) ištrūksta iš kiaušidės ir laukia apvaisinimo. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, gimdos sienelių kraujagyslės pradeda trūkinėti, moteris sulaukia mėnesinių. Sutrikus bet kuriai ciklo fazei, menstruacijos gali įvykti anksčiau, vėluoti ar jų visai nebūti.
Sutrikęs „moteriškasis laikrodis“
Anot specialistų, moters ciklas laikomas sutrikusiu, jei mėnesinės neįvyksta ilgiau nei 33 dienas. Nereguliarus ciklas pasireiškia mėnesinių nebuvimu, skausmingomis, retomis ar pernelyg dažnomis menstruacijomis.
Išsiderinęs ciklas skirstomas į atskiras grupes: amenorėja, kai menstruacijų nebūna pusę metų arba ciklas trunka ilgiau kaip 33–35 dienas, dismenorėja, kai kamuoja itin aštrus pilvo apačios skausmas, hipomenstruacinis sindromas, kai kraujavimas yra labai negausus, trunka vos vieną dieną, ir aciklinis (kitaip disfunkcinis) kraujavimas, kai kraujavimo sulaukiama tarp mėnesinių.
Amenorėja dažniausiai pasireiškia nėštumo, žindymo metu, menopauzės laikotarpiu. Sutrikimas gali pasireikšti dėl įgimtų lytinių organų pakitimų, genetikos, didelio fizinio krūvio, skaudžių gyvenimo įvykių, kai patiriamas ilgalaikis stresas. Ligos požymiai: svorio pokyčiai, padidėjęs kūno plaukuotumas, gausus prakaitavimas, aštrūs pilvo skausmai.
Dismenorėja – itin skausmingi pilvo ir galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, alpimas, viduriavimas. Požymiai dažniausiai atsiranda kelias dienas prieš mėnesines ar tik joms prasidėjus. Dismenorėja įprastai skundžiasi jaunos ir negimdžiusios moterys.
Hipomenstruacinis sindromas – tai negausios mėnesinės, trunkančios labai trumpai, pvz., kelias valandas; ciklas kartojasi kas 45–120 dienų. Dažniausiai negalavimai pasireiškia dėl hormonų sutrikimų.
Aciklinis kraujavimas pasireiškia dėl psichinių traumų, sutrikus vidinės sekrecijos liaukų funkcijai, dėl žalingų įpročių ar stresinių situacijų, dėl kurių išsiskiria daug adrenalino. Tai priešlaikinis kraujavimas, atsirandantis tarp mėnesinių. Jei taip nutinka tik vieną ar kelis kartus, jaudintis nereikėtų, tačiau situacijai kartojantis nuolat būtina apsilankyti pas ginekologą.
Sutrikusių mėnesinių priežastys
Bene dažniausia nereguliarių mėnesinių priežastis – stresas. Specialistų teigimu, patiriant stresą išsiskiria hormonų, veikiančių smegenyse esantį pagumburį. Dėl to sutrinka hormonų veikla ir menstruacijos.
Reikėtų vengti stresinių situacijų, stengtis kuo dažniau atsipalaiduoti, t. y. pagulėti šiltoje vonioje, pasiklausyti raminančios muzikos, užsiimti mėgstama veikla. Anot gydytojų, netinkamas maistas taip pat turi įtakos ciklui sutrikimams. Piktnaudžiaujant aštriu maistu, stipria kava, arbata, saldumynais rizikuojama patirti stipresnius PMS simptomus.
Specialistai pataria peržvelgti valgiaraštį. Į jį reikėtų įtraukti kuo daugiau šviežių daržovių, vaisių, dažniau valgyti žuvies, įvairių kruopų, vartoti mažiau angliavandenių. Stiprūs vaistai, pavyzdžiui, nuo depresijos, taip pat gali išderinti menstruacijų ciklą.
Medikų teigimu, ciklas neretai sutrinka dėl klimato pokyčių, tarkime, kai išvykstama į kitokio klimato zoną. Dėl to labai nerimauti nereikėtų, nes tai – ne liga. Grįžus iš kelionės ciklas savaime susireguliuoja. Ypač reikėtų riboti alkoholinius gėrimus, vengti kitų žalingų įpročių. Būtina reguliariai sportuoti, tik nepersistengti, nuolat mankštintis, gerti užtektinai skysčių (gryno negazuoto vandens).
Mėnesinių ciklą trikdo:
Nėštumas
Stresas
Griežta ir nesubalansuota dieta
Per daug angliavandenių
Per didelis fizinis krūvis
Netinkamos kontraceptinės tabletės
Nesaikingas alkoholio vartojimas
Rūkymas
Narkotikų vartojimas
Staigūs kūno apimties pokyčiai
Per mažas kūno svoris
Kofeinas
Gimdos anomalijos (fibroma, cistos, polipai, endometriozė)
Persileidimas
Žindymas
Chemoterapija
Hormonų disbalansas
Kada kreiptis į medikus?
Sunerimti reikėtų ir į gydytojus kuo greičiau kreiptis, jei pastebima tam tikrų pokyčių:
jei menstruacijos trunka ilgiau nei savaitę arba jos yra itin gausios;
jei kraujas pasirodo tarp mėnesinių;
Vyresnio amžiaus moterims būtina kreiptis į specialistus, jei prasidėjus menopauzei po metų vėl pasirodo kraujo. Be to, sunerimti ir pasitikrinti reikėtų, jei pastebima, kad pakito išskyros.
Verta žinoti
Sakoma, kad moteris per mėnesines netenka 20–60 ml kraujo.
Greito poveikio kontracepcija (po nesaugaus lytinio akto) beveik 85 % atvejų sutrikdo menstruacijų ciklą.
Lietuvoje mergaitės vidutiniškai mėnesinėmis suserga sulaukusios 13 metų.
Pasak specialistų, moterims, vyresnėms nei 35-erių metų, mėnesinių ciklas pakinta. Jis sutrumpėja, menstruacijos tampa ne tokios gausios.
Mėnesinių ciklą gali pakeisti kontraceptiniai vaistai, žiedai, pleistrai, todėl svarbu pasirinkti tinkamą būdą saugotis nėštumo.
Klimakterinis periodas moterims pasireiškia sulaukus 47–48 metų. Jis trunka maždaug 1,5–2 metus.