„Važinėjomės dviračiais miške ir leidomės takeliu nuo šlaito žemyn, - pasakojimą pradeda vilnietis Tadas (vardas ir pavardė DELFI žinomi). - Besileidžiant buvo staigus posūkis prie 1,5 m skardžio krašto ir aš to posūkio neišėmiau, nulėkiau žemyn ir trenkiausi į akmenis pirma galva, paskui veidu.“
Vaikinas pasakoja, kad krisdamas dar spėjo pagalvoti, kad nusileis skausmingai ir po smūgio gali būti labai liūdnų pasekmių.
„Gyvenimas prieš akis prabėgo, bet kai įvyko smūgis, buvo sunku susigaudyti, pasipylė kraujas. Į akmenis pataikiau šalmo kraštu ties kakta, nes apžiūrėjęs šalmą pamačiau, kad gana kieta jo amortizacinė medžiaga buvo suplota. Po to jau silpniau trenkiausi veidu į akmenis, bet vis tiek nuvažiavus į ligoninę reikėjo 12 ar 18 siūlių. Jei būčiau iškart pataikęs galva į akmenis, turbūt kaukolė būtų skilusi“, - svarsto pašnekovas.
Anot Tado, kol buvo vežamas iki ligoninės jautėsi silpnai, tačiau smegenų sukrėtimo jam nenustatyta.
„Vieną kartą pravažiavęs mišku pamėgsti ir šalmą, ir akinius, bet nereikia ir miško. Kiek kartų yra tekę važiuoti miestu: iš kokio kiemo staigiai išvažiuoja mašina ir į ją labai lengva atsitrenkti. Jei trenkiesi mašinai į šoną, skrendi nuo dviračio per priekinį ratą galva į priekį - jeigu kas bus pakeliui, galva ir kalsi. Manau, tokiu atveju šalmas tikrai gerai, nes vietoje smūgio į konkrečią kaukolės vietą gauni smūgį į visą galvą, čia kaip ir karinis šalmas“, - mano jis.
Kitą nutikimą pasakoja vilnietė Agnė (vardas ir pavardė DELFI žinomi), sutikusi pasidalinti ir nuotraukomis po skaudžios kelionės dviračiu.
„Man teko labai skaudžiai kristi miške: važiavau miško keliu, ten buvo žvyro, smėlio ir didesnių akmenų, smėlyje nesuvaldžiau priekinio rato ir verčiausi per vairą. Pagrindinis smūgis teko galvai ir kairiajai kūno pusei, šalmas skilo, taip pat užsigavau petį, klubą ir abu kelius. Nepasakyčiau, kad greitis buvo didelis, tikrai nelenktyniavome, tiesiog nepasisekė, kad smėlis buvo pradžiuvęs ir labai birus“, - sakė mergina.
Pašnekovė savo sprendimą dėvėti šalmą paaiškina matytais vaizdais – dviratininkai krenta pavojingai.
„Mano draugas yra profesionalus dviratininkas ir mačiau, kaip kiti žmonės krenta, tad natūraliai įsisąmoninau, kad šalmas prie dviračio vairo – būtinybė. Po nelaimingo atsitikimo su dviračiu važiavau į Lazdynų ligoninę ir ten nustatė, kad labiausiai nukentėjo peties sąnarys ir klubas, o galvai nieko baisaus nenutiko, tiesa, gydytojas pagyrė, kad buvau su šalmu“, - kalbėjo Agnė.
Smėlyje yra sumėtę ir kitą dviratininką Saulių.
„Sportavau kalnų dviračiu miške. Leidausi nuo didelio kalno ir tik jau kalno viduryje pamačiau lietaus išgraužas, kuriose paslydau ir gerokai sumėtė dviratį, stipriai kritau. Tik laimingo atsitiktinumo dėka nieko nesusilaužiau, nes atsikėlęs pamačiau, kad dviratis buvo „nuskridęs“ per kokius 10 metrų, o šalme jau buvo atsiradęs laisvumas. Atidžiau pasižiūrėjau ir radau skylimą“, - sako jis.
Avarijos – ne tik miške
Visgi avarijas dviratininkai skaičiuoja ne tik miškuose. Saulius sako, kad kitą šalmą buvo suskaldęs važiuodamas miestu.
„Važiavau į centrą, leidausi dviračių taku nuo kalno, jo apačioje bandydamas apvažiuoti didelius nelygumus pasirinkau kelią per šalia esančią aikštelę. Išsukau ir jau žiūrėjau į tolį kaip reikės vėl grįžti į dviračių taką, tačiau nepastebėjau čia pat buvusio „gulinčio policininko“. Nebuvau pasiruošęs, nesuvaldžiau dviračio ir visu svoriu kritau ant trinkelių, - sako jis. - Šalmas skilo pusiau, bet svarbiausia, kad ne galva.“
Svetur dirbantis medikas Jonas (vardas ir pavardė DELFI žinomi) pasakoja, kaip susidūrė su automobiliu. Laimei, be didesnių pasekmių.
„Jungtinėje Karalystėje važiavau plento dviračiu: su šalmu, šviesomis, pavakarį. Iš priešpriešai suko automobilis ir mane iš šono nukalė. Visai, rodos, negreit. Bet dviračio ratlankis skilo, o aš nusileidau ant kapoto ir nusiridenau ant žemės. Gerai, kad atsipirkau keliais įbrėžimais“, - sako jis.
Jo teigimu, po patirties važinėti dviračiu Jungtinėje Karalystėje, kur prie dviratininkų vairuotojai yra pakankamai įpratę, važiuoti keliu jam yra daug drąsiau.
„Bet dabar be šalmo išvažiuoti yra labai nejauku. Kaulai pataisomi, žaizdos užsiuvamos, jei ką. Su smegenimis taip nėra. Net ir paprastas nubrozdinimas, kad ir galvos srityje, yra žaizda su visomis iš to išplaukiančiomis rizikomis: infekcijos, kosmetiniai defektai ir t.t. Pamėginkite nuo dviračio kristi be pirštinių... juk delnai per asfaltą slysta kaip koks sūris per tarką“, - vaizdžiai palygina jis.
Medikas sako, kad dirbdamas matė pakankamai, kad galvos saugojimui bet kokiais būdais nebūtų abejingas.
Abejoja šalmo nauda
Tačiau DELFI kalbintas Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas sako abejojantis šalmo nauda važiuojant dviračiu. Pasak jo, šalmo dėvėjimas savaime suprantamas profesionaliame sporte ar dalyvaujant varžybose, bet kasdieniniame gyvenime jis nepasiteisina.
„Jeigu šalmas yra reklamuojamas kasdieniniam važinėjimui mieste, lygiai tas pats turėtų būti ir automobiliuose, nes automobilių keleiviams ir vairuotojams šalmai padėtų žymiai labiau nei dviratininkams“, - sakė jis.
Pašnekovas vardija, kad su šalmu padidėja dviratininko galvos apimtis, tai žmogui yra nenatūralus dalykas, tad su šalmu jis gali užkliūti, pavyzdžiui, už šakų, ir taip patekti į avarinę situaciją.
„Kitas dalykas, jei griūni ir su šalmu trenkiesi į žemę, didesnė tikimybė pažeisti kaklo slankstelius, nes padidėja galvos apimtis ir yra didesnis sukimo momentas. Visgi realių tyrimų, ar šalmas padeda, ar nepadeda, ko gero, nėra, nes yra labai daug veikiančių faktorių“, - paaiškina jis.
Tačiau E. Kriščiūnas sako, kad didesnė problema yra ne tai, kad šalmas galbūt ir padėtų išvengti galvos traumų, bet ta, kad dėl šalmo dėvėjimo smarkiai sumažėtų norinčių važiuoti dviračiu apskritai.
Pasak jo, analogiška problema yra įvedus privalomą liemenių su atšvaitais vilkėjimą dviratininkams.
„Užuot sprendus infrastruktūros problemas konfliktinėse vietose, kur dviratis gali susidurti su automobiliu, yra bandoma problemos išvengti“, - mano jis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. keliuose iš viso buvo sužeista 312 dviratininkų, žuvo – 19. Per metus keliuose žuvusių dviratininkų skaičius padidėjo 6 proc., sužeistų sumažėjo 3 proc. Šiais metais keliuose jau žuvo 5 dviratininkai.