Lietuvos plento ir treko dviratininkas, olimpietis Tomas Vaitkus yra dalyvavęs dešimtyse profesionalių dviračių rungtynių. Nepaisant savo profesionalios karjeros ir pergalių, pašnekovas sako kelyje visuomet galvojantis apie savo ir aplinkinių saugumą. Pašnekovas svarsto, kad veikiausiai dėl to, kad matė išties tragiškų situacijų.
„Lietuvoje dar trūksta vairuotojų pagarbos keliu važiuojantiems dviratininkams, bet ir apskritai važinėjimo dviračiu kultūra šalyje dar tik formuojasi, tad šalmas yra naudingas bet kokioje situacijoje“, – pataria profesionalus sportininkas.
Dviratininkas primena, kad visose nors kiek profesionalesnėse dviračių lenktynėse apsaugos yra privalomos.
„Man dar yra tekę vieną kartą dalyvauti profesionaliose lenktynėse, kai buvo galima važiuoti be šalmo, bet vėliau dėl žūčių lenktynėse šalmai tapo privalomi ir tragiškai pasibaigusių avarijų sumažėjo. Aišku, lenktynėse greičiai didesni, daugiau rizikuojame ir krentame, bet apsaugos, iš patirties galiu pasakyti, apsaugo“, – šypteli jis.
T. Vaitkus sako, kad rimtesnei traumai gauti nereikia ir avarijos, pasitaiko, kad dviratininką sumėto.
Moko sūnų
Aktorius, režisierius ir muzikantas Vidas Bareikis kalbėdamas apie saugias keliones dviračiu pirmiausia atkreipė dėmesį į vaikų saugumą.
DELFI primena, kad Lietuvoje vaikams iki 18-os metų važiuojant dviračiu privaloma segėti šalmą, bet pilnamečiai jau gali pasirinkti, ar šalmą užsisegti. Be to, dviratininkai turi pasirūpinti šviesomis ir atšvaitais, jei mina tamsiu paros metu, o važiuojantys kelio dalimi – vilkėti specialias liemenes su atšvaitais.
Pasakoja, kas nutinka smegenims
Žinomas mikrochirurgas profesorius Kęstutis Vitkus kur kas kategoriškesnis, jis įsitikinęs, kad važiuojant dviračiu šalmą ne galima, o privaloma segėti.
„Visi šalmai yra vienkartiniai, nes po kritimo skyla viduje šalmo esantis karkasas, – sako jis. – Mūsų galva irgi, tarp kitko, vienkartinė, ką rodo garsaus lenktynininko Michaelio Schumacherio trauma atsitrenkus slidinėjant su šalmu.“
Medikas paaiškina, žala smegenims smūgio metu priklauso nuo to, kokiu greičiu trenkiamasi į kliūtį.
„Važiuodami dviračiu galime pasiekti keliasdešimt kilometrų per valandą greitį ir, netikėtai krentant, smegenys kaukolėje juda tokiu pat greičiu, kol neištikšta į kaktikaulio skliautą. Įvyksta trumpas sujungimas ir „lemputė užgęsta“ – vienintelės smegenų ląstelės, kurios turi ilgalaikę atmintį, žūva.
Profesorius sako, kad šalmą važinėdamas dviračiu pradėjo segėti kiek daugiau nei prieš 20 metų: pirmąjį jis gavo dovanų iš garsaus amerikiečių chirurgo Jameso Baldwino su žmona Lusy, kai jie drauge važiavo 500 mylių „Oregon Bridge Pedal“ ture.
Nepaisant turimų žinių apie galvos traumų pavojų ir visų saugumo priemonių, K. Vitkus pats yra ne kartą kritęs.
„Atsimenu du gražius skrydžius per galvą. Leisdamasis žiemą Vilniuje nuo kalno numušiau išbėgusį vilkinį šunį, skridau per galvą kelis metrus, bet išgelbėjo šalmas ir apsaugos. Kitą kartą pasisekė prasčiau. Pietų Prancūzijoje, Frėjaus miestelyje, leidausi su kelioniniu dviračiu ir pravažiuojanti mašina mane išgąsdino bei prispaudė prie kelkraščio. O čia tai buvo skrydis: keliai, petys, alkūnė ir t.t. buvo nutarkuoti. Gerai, kad dėvėjau šalmą ir pirštines, būčiau visą veido fasadą sugadinęs“, – prisimena mikrochirurgas.
Paklaustas, ar dėvi šalmą ir dabar važinėdamas dviračiu, K. Vitkus sako, kad pastaruosius kelerius metus dviračio nebemina, nes šias keliones iškeitė į pasivaikščiojimus su vaikų padovanotu vokiečių aviganiu.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. keliuose iš viso buvo sužeista 312 dviratininkų, žuvo – 19. Per metus keliuose žuvusių dviratininkų skaičius padidėjo 6 proc., sužeistų sumažėjo 3 proc.