Kaip į dviratį, jo vietą miesto ir žmonių gyvenime žiūri stereotipus griaunančių kunigų, sportinius kostiumus apsitempusių diplomatų ir bendruomenių nariai, rugpjūčio 21-ąją minsiantys ratus didžiausioje Baltijos šalyse dviračių šventėje?
Kunigai sutanas iškeis į dviračius
Kunigai griauna stereotipą, kad bažnyčia – tik statiška, rimta, moralizuojanti ir drąsiai neria į renginio sūkurį tvirtindami, kad tokie renginiai skatina gerumą ir dvasingumą žmogaus viduje.
„Paprastai važinėjame be sutanų, todėl gal esame ir ne taip pastebimi. Vilkėdami laisvalaikio aprangą susiliejame su visuma. Nemažai kunigų pažįstu, kurie važinėja ir sportuoja, o man studijuojant Prancūzijoje teko stebėti net kunigų dviračių lenktynes“, - pasakojo Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas.
Su dvasininkų komanda dviratį minsiantis kunigas teigia, kad daugeliui tai gali atrodyti keista – juk dviratis siejamas su malonumu, džiaugsmu, o čia – tokia rimta bažnyčia. „Iš tikrųjų gyvenime yra visko, ir ta pati bažnyčia pilna dvasingumo, gyvenimo, juoko, gerumo. Kaip gali nepalaikyti tokių renginių, kurie viduje puoselėja gerumą ir dvasingumą“, - aiškino jis.
Pasak pašnekovo, šis renginys artimas dviem aspektais. „Pirma – sveikame kūne – sveika siela. Ekologija ir judesys – tai, kas veda į dvasingumą. Antras dalykas – bendravimas. Nori nenori esi ištrauktas iš namų ir susitinki su žmonėmis akis į akį, o ne virtualioje aplinkoje. Važiavimas ir buvimas kartu – pagarbios kultūros ugdymas. Tai reiškia diskusiją, vienybę. Tai užkabina labai gilius dalykus, mūsų vertybes – taip Benedikto Vanago mėgstamą Vytį, laisvę, tautą, santykį, bendrystę. Tai svarbu ir palaikytina“, - komentavo Policijos kapelionas.
Pirmą kartą renginyje dalyvausiantis A. Toliatas apgailestavo, kad dvasininkams koją kiša renginio diena – sekmadienis: „Kunigams tai ypatinga diena, kur yra daug mišių, veiklos, susijusios su mūsų tarnyste. Ne taip lengva surasti, kas galėtų pavaduoti. Surinkti komandą nėra lengva užduotis. Kiti tikino palaikysią mus mintimis ir maldomis.“
Kunigas prisipažino, kad dviratis jam nėra svetimas – dar būdamas vaiku su tėvu važinėjo šimtus kilometrų po Lietuvą, o studijų Prancūzijoje metais leidosi dviračiais į daugiadienę kelionę.
„Keliese septynias dienas mynėme dviračius iš Tulono į Romą – tokia piligriminė kelionė, kasdien po daugiau nei 100 km Viduržemio jūros pajūrio krantu. Neišdildomas atsiminimas. Dabar dažniau sėdu ant motociklo, bet jis niekada nebus toks kaip dviratis. Ši priemonė labai puiki“, - pasakojo jis.
Dvasininkas taip pat atkreipė dėmesį į visų eismo dalyvių pagarbą vieni kitiems, nes jos dar trūksta. „Viena vertus automobilininkai nemato dviratininkų, nepraleidžia, negerbia. Nors tokių dalykų ir mažėja. Kita vertus, būna, kad dviratininkai nelabai gerbia kitus. Ne kartą teko matyti, kad lekia milžinišku greičiu tokiose vietose, kur vaikas gali išbėgti, ar važiuoja per raudoną šviesoforo signalą. Tas taisyklių nesilaikymas provokuoja neteisingumą kelyje, kursto ambicijas, neapykantą. Ta kultūra, kurią mes ugdome, turi būti abipusė. Tokie renginiai – būdas sau ir kitiems priminti pagarbų važiavimą bendrystėje“, - teigė Policijos kapelionas A. Toliatas.
Diplomatams dviračiai – progresyvaus miesto rodikis
Kitą dviračių mylėtojų bendruomenę jungia diplomatai. Užsienio reikalų ministerijos (URM) politikos direktorius Rolandas Kačinskas tikino, kad dviratis yra daug daugiau nei sveikos gyvensenos atributas. Jis pabrėžė, kad jei Vilnius nori atrodyti kaip progresyvus, dinamiškas Europos miestas, dviratis užima svarbią šio įvaizdžio vietą – į tą procesą galima pažiūrėti ir plačiau.
„Važinėjimas dviračiu nėra tik pedalų mynimas. Dviratis siunčia tam tikrą žinutę – apie pagarbą aplinkai, dėmesį klimato kaitos problematikai, apie poreikį būti socialiai atsakingiems. Dviračių populiarumo lygis yra šalies progreso bei visuomenės subrendimo atspindys, – kalbėjo jis. – Palyginkime Europos Sąjungos šalių sostines su nuo mūsų į Rytus esančių valstybių sostinėmis ir suprasite, apie ką kalbu. Jei norime, kad Vilnius panašėtų į Stokholmą ar Kopenhagą, tai elkimės kaip šių miestų gyventojai.“
Anot diplomato, tai yra kartu ir noras padėti Vilniui tapti dviračiams ir sportui draugiškesniam miestui. „Džiugu, kad vis daugiau URM darbuotojų sėda ant dviračio. Jie važinėja dviračiais į darbą, daugelis matę užsienyje ir pietų pertraukas išnaudojančius darbuotojus – apsuka ratą su dviračiu ar pabėgioja. Norėtųsi, kad mūsų biuruose būtų sudaromos galimybės pasportavus pasikeisti aprangą, kaip yra kitose šalyse, tai normalu, tačiau pas mus tai vis dar kažkas įvardija kaip prabangą. Tad mūsų darbuotojai važinėja su apranga, kuria yra ir darbo vietoje“, - dalijosi mintimis pašnekovas.
Gerą pavyzdį, anot jo, demonstruoja užsienio šalių diplomatai – Švedijos ambasadorė į susitikimus atvyksta dviračiu ir pastato jį priešais ministeriją. „Stengsimės į renginį suburti didesnę komandą, įtraukti kuo daugiau užsieniečių. Tiesa, rugsėjį žmonių turėtume daug daugiau, nes rugpjūtis diplomatams – rotacinis laikotarpis, jie keičia savo darbo vietas“, - apgailestavo R. Kačinskas.
Jis prisipažino, kad dviratis – gyvenimo būdas ir laisvalaikis, o URM turi ne tik dviračių entuziastų, bet ir stiprų bėgikų klubą, krepšininkus, golfo žaidėjus. „Nuo 2010 metų ketverius metus praleidau Vašingtone ir grįžęs į Lietuvą pastebėjau didelį sujudimą – dėmesį sportui. Aišku, vis dar norisi geresnių takų ir dėmesio iš vairuotojų, netraktuojančių dviratininkų kaip kliūties kelyje. Nepamirškime, kad šie eismo dalyviai, pasirinkę važiuoti dviračiu, prisideda prie srautų mažinimo ir sveikos gyvensenos“, - atkreipė dėmesį URM politikos direktorius.
Mada, kuri saugo
Penktus metus „Velomaratone“ rieda draudimo bendrovės ERGO komanda.
„Tapti dviračių kultūros formavimo ambasadoriais paskatino bendros vertybės – saugumas, šeima, ekologija, sveikata. Jaučiame įsipareigojimą prisidėti prie dviračių kultūros formavimo, nes ekologišką transporto priemonę renkasi vis daugiau lietuvių. Dar vienas stimulas prisidėti buvo tas, jog įmonėje turime gausų būrį darbuotojų, dviračiais atvykstančių tiek į darbą, tiek keliaujančių laisvalaikiu,“- pasakoja generalinis direktorius Saulius Jokubaitis.
Visus norinčius renginio dalyvius važiavimo dieną draudimo bendrovė nemokamai apdraudžia nuo nelaimingų atsitikimų. Šis projektas jau tapo neatsiejama renginio tradicija. O štai ištisus metus bendrovė vykdo socialinę saugaus eismo akcija – „Mada, kuri saugo“.
„Šios iniciatyvos užmanymas kilo pasitelkus kūrybiškumą skatinti dviratininkų saugumą kelyje. Pirmaisiais iniciatyvos metais važiavimo metu surengėme dviračių dekoravimo dirbtuves, o vėliau kvietėme dviratininkus dekoruoti marškinėlius šviesą atspindinčiomis medžiagomis ir tapti labiau pastebimais kelyje. Pernai pristatėme „Dviračių tako kultūros manifestą“, kurio simboliu tapo šviesą atspindinčios peteliškės. Šiemet bendradarbiaudami su Lietuvos kelių policijos tarnyba visoje Lietuvoje rengiame draugiškus reidus, kuriais skatiname dviratininkus dėvėti šalmus ir būti saugiais kelyje. Į draugiškus policijos reidus aktyviai įsitraukia darbuotojai, kurie kartu su pareigūnais pasakoja apie šalmų svarbą, dalinasi saugumo patarimais,“- dėsto S. Jokubaitis.
Pastaraisiais metais apie 10 tūkstančių dalyvių suburiantis renginys šįmet vyks rugpjūčio 21 dieną, sekmadienį, Vilniuje. Renginio startas ir finišas numatytas prie LR Seimo rūmų. Didžiausioje Baltijos šalių dviračių šventėje mėgėjams skirtas „ERGO mėgėjų“ važiavimas (pasirinktinai 10, 20 arba 30 km), vaikučiai mins „AKROPOLIO vaikų važiavime“ (2,4 km), treniruoti mėgėjai - „SEMI SPORT“ (50 km) grupėje, o profesionalai - „Toyota SPORT“ (100 km) važiavime.