Remiantis internetine svetaine geography.about.com pristatomos aukščiausios kiekvieno žemyno viršukalnės. Daugybę alpinistų meta iššūkį gamtai ir kopia į visus septynis didžiausius kontinentų kalnus. Čia atsiranda ir Vlado Vitkausko vardas – Vladas Vitkauskas (g. 1953 m. gegužės 7 d. Viduklėje, Raseinių rajonas) – Lietuvos alpinistas, pirmasis iš Baltijos valstybių įkopęs ir iškėlęs nacionalinę vėliavą aukščiausio Žemės kalno – Everesto - viršūnėje ir aukščiausiose visų žemynų viršukalnėse.
Žemiau – septynių žemynų, 7–ios aukščiausios žemynų viršukalnes. 7 Vlado Vitkausko žygdarbiai.
1. Azijos garsenybė
Aukščiausias kalnas ne tik Azijoje, bet ir visame pasaulyje – Himalajų kalnų virtinei priklausantis Everestas (Džomolungma). 8848 m siekianti viršukalnė stūkso Nepalo ir Tibeto pasienyje. Nors kopimas į šį milžiną nėra toks pavojingas kaip į kai kuriuos žemesnius kalnus, daug dokumentinių filmų apie jį susiję su mirtimi. Pavyzdžiui: „Everestas: mirties zona“ (Everest: The Death Zone) arba „Audra virš Everesto“ (Storm Over Everest).
Vladas Vitkauskas apie Everestą rašė: „Pavojingiausius išbandymus išgyvenau, žinoma, Everesto ledynuose. Vargu ar kam iš stovėjusių ant Didžiojo kalno viršūnės prireikė bent panašių, dažnai – nežmoniškų, pastangų tikslui pasiekti. Kopti į aukščiausią pasaulio kalną ketinome dviese – su bičiuliu Aivaru Bojaru iš Latvijos. Būsimą žygį sumanėme pavadinti Baltų ekspedicija. Deja, likus mėnesiui iki išvykimo į Nepalą, Aivaras žuvo, kai treniruodamiesi žiemą kartu kopėme į apledėjusį Elbrusą – aukščiausią Kaukazo kalną.
Po to jau man vienam teko ruošti visus kalnų reikmenis ir organizuoti sudėtingą kelionę į Himalajus. Beviltiškiausia buvo finansinė padėtis, nes likau tik su 700 JAV dolerių kišenėje. Tuo metu vien už galimybę kopti su Naujosios Zelandijos ar JAV ekspedicijomis reikėjo mokėti 40–42 tūkst. JAV dolerių. Nuo 1993 m. rudens šis mokestis pakilo iki 65 tūkst. JAV dolerių. O kad pirmasis kurios nors valstybės žmogus pasiektų pasaulio Viršūnę, dažniausiai būdavo rengiamos didžiulės ekspedicijos. Didžiausioji, italų, 1973 m., joje dalyvavo 64 alpinistai, per 2000 šerpų nešikų, kurie nešė 70 t krovinių, 2 sraigtasparniai. O visa mano manta tesvėrė apie 70 kilogramų...
Į bazinę stovyklą Kumbu ledyne, 5300 m aukštyje, vėlavau beveik tris savaites. Daugelis kopėjų jau buvo spėję aklimatizuotis aukščiau 7000 m ribos, o aš dusau dėl deguonies stygiaus jau šiame, 5300 m aukštyje, galvą skaudėjo 24 valandas per parą. Beliko kopti vienam. Tai reiškė – neturėjau teisės suklysti: paslysti, įkristi į ledo plyšį, patekti į griūtį, susirgti ir pan. Negalėjau apsirikti, pasirinkdamas maršrutą ar kopimo laiką, aprangą, valgį, vaistus.
Beveik valandos prireikė, regis, paprasčiausiems dalykams atlikti: ištraukti iš kuprinės vėliavai, jai pririšti ir nufotografuoti. Kiekvienas nesudėtingas judesys – nusimauti pirštinę, pasilenkti, užrišti mazgą, išimti fotoaparatą – reikalavo ypatingos valios ir pastangų. Užtai nepaprastai gražiai atrodė Lietuvos trispalvė, išsiskleidusi juodame dangaus gelmės fone viršum Himalajų milžinų. Tiesiog kūnu jaučiau, kaip ji siejo mane su Tėvyne, su žmonėmis, kurie man padėjo, meldėsi už mane ir laukė sugrįžtant“.
Lietuvos trispalvę V. Vitkauskas iškėlė 1993 m. gegužės 10 d.
2. Europos titanas
V. Vitkauskas rašė: „Metus brandinau mintį: o jeigu užnešus Lietuvos vėliavą į visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnes?. Taip gimė žygis „Lietuvos vėliava – aukščiausiose žemynų viršukalnėse!“ Žygis truko 1095 dienas: nuo išvykimo prie Everesto 1993–iųjų kovo 11 d. iki 1996–ųjų kovo 13 d. – grįžimo iš Pietų Amerikos.
Nuvykus į Rusiją, Kaukazo kalnus, galima išvysti Elbrusą, 5642 m siekiančią viršukalnę. Nors kalnas stūkso ant ribos, skiriančios Azijos ir Europos žemynus, didžioji dalis geografų jį vis dėl to laiko aukščiausiu Europos kalnu.
Elbrusas minimas graikų mitologijoje. Tikėta, kad Dzeusas, bausdamas Prometėją, jį surakino būtent ant šio kalno viršūnės.
Lietuvos trispalvę V. Vitkauskas iškėlė 1993 m. rugpjūčio 4 d.
3. Šiaurės Amerikos milžinas
Aukščiausiai Šiaurės Amerikoje iškilęs Makinlis, dar kitaip vadinamas Denaliu. Aliaskoje stovintis kalnas yra 6194 m aukščio virš jūros lygio. Bet kuriuo metų laiku oro sąlygos alpinistams nepavydėtinos. Kalnas garsėja didžiuliu šalčiu. Temperatūra gali nukristi iki beveik –60oC. Kalno pavadinimas parinktas 25–ojo JAV prezidento Williamo McKinley garbei. Aliaskos Geografinių vardų taryba 1975 metais nusprendė, kad Denalis tinkamesnis pavadinimas. Taip jį vadino vietiniai indėnai. Išvertus iš jų kalbos, Denalis reiškia „Didysis“.
Lietuvos trispalvę V. Vitkauskas iškėlė 1994 m. birželio 12 d.
4. Antarkties viršūnė
Aukščiausias kalnas Antarktidoje – Vinsono masyvas. Aukštis – 4897 m. Pirmą kartą į jį sėkmingai įkopta tik 1966 m. Žygiai į jį nėra pigus malonumas. About.com duomenimis, 2012 m. 17–os dienų ekspedicija vienam žmogui gali kainuoti net 31,5 tūkst. JAV dolerių (beveik 83,7 tūkst. litų).
Lietuvos trispalvę V. Vitkauskas iškėlė 1994 m. gruodžio 5 d.
5. Afrikos rekordininkas
Afrika gali didžiuotis turinti didžiausią pasaulyje ne kalnų grandinėje stovintį kalną – Kilimandžarą. Kilimandžaro nacionaliniame parke, Tanzanijoje, stūksantis milžinas yra 5895 m aukščio. Masyvas sudarytas iš 3 vulkaninių kūgių: Kibo (aukščiausia vieta Afrikoje), Mavenzi ir Širos. Pavadinimo kilmė nėra tiksliai žinoma.
Lietuvos trispalvę V. Vitkauskas iškėlė 1995 m. vasario 5 d.
6. Australijos nykštukas
Arčiausiai dangaus esanti Australijos žemyno viršukalnė – Kosciuškos kalnas – yra žemiausia iš aukščiausių kontinentų kalnų – vos 2228 m. Be to, iš 7 žemynų milžinų, į šį lengviausia įkopti. Tai šalčiausia ir snieguočiausia karštosios Australijos dalis. Lenkų tyrinėtojas ir geologas Pawelas Edmundas Strzeleckis, į kalną įkopęs 1840 m., jį pavadino Lenkijos ir Lietuvos nacionalinio didvyrio, pasižymėjusio JAV Nepriklausomybės kare ir 1794 m. Abiejų Tautų Respublikos sukilime prieš Rusiją ir Prūsiją, Tado Kosciuškos garbei.
Lietuvos trispalvę V. Vitkauskas iškėlė 1995 m. lapkričio 2 d.
7. Pietų Amerikos gigantas
Aukščiausia ne tik Pietų Amerikos, bet ir už Azijos žemyno ribų esanti viršukalnė Akonkagva siekia 6960 m. Kalnas stūkso ilgiausioje pasaulyje kalnų grandinėje Anduose, Argentinoje. Pirmoji žinoma sėkminga ekspedicija, sėkmingai pasiekusi viršūnę, vyko 1897 m. Tikėtina, kad į kalną savo laiku kopė ir inkai.
Lietuvos trispalvę V. Vitkauskas iškėlė 1996 m. vasario 25 d.
Post scriptum
V. Vitkauskas apie kalnus:
„Galvojau, kokia svarbi tiems žmonėms ši vėliava viršum Everesto! O ką ji reiškė Vilniaus televizijos bokšto gynėjams? Kokius išgyvenimus sukėlė pažįstamiems ir nepažįstamiems, su kuriais budėjau 1991–ųjų sausį prie Aukščiausiosios Tarybos pastato? O Lietuvos partizanams, Sibiro gulagų kankiniams, tremtiniams ir kaliniams, nuo gimtinės atskirtiems išeiviams? Ir ką ji reikš mūsų vaikams“.
„Niekuomet nekaltinau kalnų dėl juose įvykstančių nelaimių. Mačiau, kad bėdas atsinešame patys, savo nemokšišku elgesiu arba troškimais, ypač noru „nugalėti kalnus“.
„Susitikimuose pasakoju vaikams apie kalnus ir matau jų akyse įsižiebiant svajonių žiburėlius. Gal tai paskatins juos siekti savųjų viršūnių: nebūtinai kalnuose, svarbiau – gyvenime. Juk kiekvienas galime turėti savąjį Everestą“.