S. Damulevičius iš Pakistano lydėjo teroristų nužudytą alpinisto E. Markšaičio palaikus. Specialus Pakistano karinis lėktuvas turėjo pargabenti alpinistus penktadienį, bet lėktuvui patyrus rimtų gedimų, kelionę iš Charkovo teko baigti automobiliu.
„Per mano dešimties metų alpinisto karjerą, tai pirmas toks įvykis, kai alpinistai nukentėjo nuo terorizmo. Bazinė stovykla turėtų būti ramus prieglobstis, vieta kur alpinistai ilsisi ir ruošiasi... Mane tai labai šokiravo,“ – spaudos konferencijoje sakė S. Damulevičius.
„Su Ernestu bendravome dvi dienos prieš nelaimę. Aš buvau daug aukščiau. 6 kilometrų aukštyje. Bazinė stovykla 4 km aukštyje. Birželio 23 d. išgirdome iš vietinio pakistaniečio, kad bazinėje stovykloje esantys alpinistai išžudyti ir leistis labai pavojinga, kol neatskris kariniai sraigtasparniai“, - pasakojo jis.
„Jaučiau, kad Ernestui kažkas negerai. Kad ir jam gal kas nutiko. Bet visą laiką vyliausi, kad jis dar gyvas. Galvojau gal pabėgo, gal su kariškiai bendrauja...“ - prisiminimais dalijosi alpinistas.
Jis pasakojo, kad grįžus į kraupios nelaimė vietą matė daug kraujo pėdsakų ten, kur buvo nužudyti žmonės.
„Kai tik nusileidau nuo kalno iš karto susiradau satelitinį telefoną ir informavau apie nelaimę artimuosius“, - sakė S. Damulevičius.
E.Markšaitis pasiliko, nes sunegalavo
Paklaustas, ar tiki likimu, ar buvo kokių nelaimės ženklų, S. Damulevičius atsakė, kad Ernestui buvo prasidėję pilvo skausmai, galbūt apsinuodijo maistu.
„Tai dažnas įvykis bazinėje stovykloje, ypač egzotiškose šalyse. Man irgi taip nutiko, bet aš nepaisiau ir lipau aukštyn, o Ernestas liko ilsėtis.. Su manimi buvo pakilę daugiau žmonių, tad aukų skaičius galėjo būti daug didesnis,“ - sakė jis.
S. Damulevičius sakė, kad išreiškė nepasitikėjimą bazės valdytoju, nes jis prastai rūpinosi stovykla, valgykla: „Faktai vėliau parodė, kad jau po įvykio jis užsiėmė mūsų įrangos vagystėmis. Nusileidę nuo kalno patys pastatėme savo sargybą, naktį nemiegojom, budėjom, buvom sutarę ką darysim jei išgirsim pavojaus signalą. Planavome išsilakstyti į skirtingas puses.“
Kops ir toliau
Paklaustas ar tai paveiks jo norą toliau kopti į kalnus, S. Damulevičius atsakė, kad taip nutikti galėjo bet kam ir terorizmas su alpinizmu nesusiję: „Žmonės sako, kad nevažiuokit pro Maskvą, nes ten metro sproginėja, ar kitur dar kokios nelaimės. Tokia nelaimė galėjo nutikti bet kam. Su mano aistra keliauti po kalnus tai niekaip nesusiję ir nepaveiks mano noro ir toliau būti alpinistu“.
„Su alpinistinėmis rizikomis šitas įvykis visiškai nesusijęs. Galiu atsakyti visų alpinistų vardu, kad vietinių gyventojų tikrai neprovokavom, bendravom draugiškai“, - sakė jis.
Tačiau daug alpinistų nutraukė savo ekspedicijas Pakistane po šių įvykių. Dalis jau buvo atvykę, bet net nepradėjo kopti ir pasuko atgal.
Paklaustas ar jau yra suplanavęs kokią ekspediciją, alpinistas atsakė, kad šiuo metu nieko neplanuoja ir nori tiesiog pailsėti: „Kelionė užtruko, taip jau norėjosi grįžti į Lietuvą, bet va sugedo lėktuvas, teko grįžti automobiliu. Tai vargina. Na, bet pagaliau esu čia.“
Palaikai pašarvoti
Birželio 30 d. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, lydymas krašto apsaugos ministro Juozo Oleko apsilankė šarvojimo salėje, kur pagerbė Pakistano kalnuose tragiškai nužudytą alpinistą Ernestą Markšaitį ir padėjo vainiką visos Vyriausybės vardu. Ministras Pirmininkas ir krašto apsaugos ministras taip pat išreiškė užuojautą artimiesiems.
GRYNAS.lt primena, kad birželio 22 d., apie 22.45 valandą vietos laiku, užpuolikai, apsivilkę sukarintos organizacijos – Gilgito žvalgų – uniformomis, užpuolė bazinę alpinistų stovyklą Nanga Parbat prieškalnėje.
Užpuolikai nužudė 10 užsienio alpinistų ir vieną pakistanietį porterį. Tarp aukų buvo ir lietuvių alpinistas E. Markšaitis. Jo kolega S. Damulevičius baisaus likimo išvengė, nes buvo išėjęs į kitą stovyklą.
Ginkluoti asmenys apie 1 valandą nakties vietos laiku paliko žudynių vietą. Likęs gyvas pakistanietis vedlys Sawalis Faqiras iškvietė pagalbą, tačiau užpuolikai pabėgimui turėjo apie šešias valandas.
Šiuo metu Pakistano policija yra paskelbusi 16 asmenų tapatybes, kurie, kaip įtariama, dalyvavo išpuolyje.
Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė judėjimas „Tehrik-i-Taliban Pakistan”, kuris esą keršijo už Pakistano Talibano lyderio pavaduotojo Emiro Wali-ur-Rehmano žūtį nuo JAV bepiločio orlaivio smūgio. Tiesa, yra ir abejonių ar minėtas judėjimas tikrai surengė šį išpuolį.