Nuo seno Lietuvoje gyvuoja tradicija – kaip pasitiksi Kalėdas, tokie bus ir visi tavo metai. Prieš didžiąsias metų šventes būdavo įprasta išblizginti, iššveisti namus, kad juose visada viešpatautų tvarka. Ne viena šeimininkė tą daro ir šiandien, tačiau švarinimui naudojamos valymo priemonės nuo senųjų skiriasi kaip diena ir naktis. Dabar dažniausiai naudojame šiuolaikiškas valymo priemones, galinčias turėti neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai. Kokius valiklius paprastai naudojame buityje, kaip jie mums kenkia ir kaip juos pakeisti natūraliais?
Kaip kenkiame sau ir aplinkai?
Tapo įprasta buityje naudoti indų ploviklį, įvairius plautuvės, vonios šveitiklius, stiklo, orkaitės, unitazo valiklį, įvairių rūšių skalbimo priemones, skalbinių minkštiklį, baliklį, priemones užsikimšusiems vamzdynams ir daugelį kitų. Valymo priemonėse naudojamos cheminės medžiagos gali būti nekenksmingos (kaip pvz. soda, druska ar pan.), agresyvios – sukeliančios staigų neigiamą poveikį, tokį kaip apsinuodijimas, galvos svaigimas (kaip pvz. sieros rūgštis, stiprūs šarmai), arba turinčios ilgalaikį neigiamą poveikį (pavojingos) – galinčios kauptis gyvuosiuose organizmuose, toksiškos, patvarios (kaip pvz. ftalatai). Agresyvių bei pavojingų medžiagų paprastai gali būti visose šiose priemonėse. Kiek ir kokių medžiagų aptiksime skystyje grindims plauti ar plytelėms valyti, priklauso nuo gamintojo. Tos pačios rūšies valikliai gali būti skirtingos sudėties, agresyvių bei pavojingų medžiagų kiekis juose taip pat gali skirtis. Todėl vartotojai turi būti budrūs.
Specialistų teigimu, vieni pavojingiausių ir dažniausiai aptinkami mūsų rinkoje tiekiamuose valikliuose yra chloro junginiai – jų yra skalbimo priemonėse ir daugelyje populiariausių buitinių valiklių.
GRYNAS.lt jau rašė, kad pastoviai perkame tris pavojingas chemines medžiagas, apie kurias dažniausiai nieko nežinome.
Nustatyta, kad unitazą išvalius chloro turinčiais junginiais, norint juos atskiesti vandeniu tiek, kad patekę į aplinką jie nesukeltų neigiamo poveikio, po valymo reikėtų nuleisti vandenį apie 200 kartų“, – aiškina VšĮ Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Specialistės teigimu, valomus paviršius nuplauname ir nuskalaujame vandeniu, plauname ir skalaujame drabužius, valymo priemones. Todėl susidaro ir daug nuotekų, kuriose gausu įvairių aplinkai pavojingų medžiagų. Naudojant skalbimo priemones, kuriose gausu fosfatų, jie kartu su nuotekomis patenka į vandens telkinius – upelius, tvenkinius, upes, jūras, sukeldami neigiamas pasekmes. Viena iš akivaizdžiausiai pastebimų – eutrofikaciją arba liaudiškai vadinamas „vandens žydejimas”, kai vanduo tampa drumstas ir pasidengia storu dumblių sluoksniu, kuris sulaiko saulės spindulių patekimą į gilesnius sluoksniu. Dėl eutrofikacijos skursta ir nyksta dugno augmenija ir gyvūnija.
Specialistai įspėja, jog daugelis mūsų buitiniuose valikliuose esančių cheminių medžiagų gali toksiškai veikti vandens organizmus, sukelti reprodukcinius sutrikimus, tokius kaip vyriškos giminės organizmų sumoteriškėjimą, hormoninės sistemos pakitimus. Tai reiškia, jog populiacija negali toliau vystytis. Yra pastebėtas akivaizdus šių junginių poveikis žuvims, paukščiams, vėžliams, ruoniams, baltiesiems lokiams, pingvinams. Taip pat kai kurioms iš minėtųjų pavojingų medžiagų jau skelbiami moksliniai straipsniai, kuriuose prognozuojamas panašus neigiamas poveikis ir žmogaus sveikatai.
Kuo pakeisti šias priemones?
Septintoms klasėms „Žmogaus saugos“ discipliną dėstanti mokytoja Birutė Žemaitienė aiškindama vaikams apie kenksmingą agresyvių cheminių medžiagų poveikį žmogui ir aplinkai, siūlo namus valyti paprastomis priemonėmis.
Mokytojos teigimu, bene universaliausi natūralios prigimties valikliai – actas ir soda. Šiomis priemonėmis galime išvalyti beveik viską.
Skalbiniams
Skalaujant drabužius įberkite pusę puodelio sodos – ji veikia kaip audinių minkštiklis.
Dėmėms valyti
Šokolado, kavos, kakavos ar arbatos dėmes iš drabužių galima išvalyti amoniako tirpalu: 1 dalis amoniako ir 25 dalys vandens. Valytas vietas reikia išplauti vandeniu. Kavos ir arbatos dėmės taip pat nesunkiai išvalomos labai sūriu vandeniu. Tik šios priemonės yra efektyvesnės, jei dėmė valoma iškart.
Indams plauti
Riebaluotus indus rekomenduojama pirmiausia iššluostyti popierine servetėle ir tik po to plauti. Vietoje indų ploviklio puikiausiai tiks garstyčių milteliai arba geriamosios sodos tirpalas (2 šaukšteliai 1 litrui vandens). Indus plaunant į vandenį galima įlašinti ir kelis lašus citrinos sulčių.
Garstyčių milteliai, soda ir citrinos rūgštis veikia kaip sintetinės paviršiaus aktyviosios medžiagos, kurių dedama į įprastinius indų ploviklius.
Puodams šveisti
Jeigu ant sudrėkintos šluostės uždėsite kavos tirščių, jais iššveisti puodai blizgės. Jeigu kepamosios skardos paviršiuje atsirado rūdžių, jas nutrinkite žaliu pomidoru arba žalia perpjauta bulve su smėliu. Taip pat prikepusiems riebalams pašalinti nuo skardos paviršiaus užberkite saują sodos ir užliekite actu – vyks šarmų ir rūgščių reakcija, kuri skaido riebalus.
Virduliui valyti
Greitai išplauti virdulį ar kavinuką padės į vandenį įbertas šaukštas valgomosios druskos. Pasūdytą vandenį reikia pavirinti ir virdulį išplauti šiltu vandeniu. Kalkių pašalinimui taip pat galite užvirinti pilną arbatinį vandens, kuriame ištirpintas šaukštas citrinos rūgšties arba acto (vandens ir acto santykis turi būti 1:1). Svarbu vėliau išskalauti arbatinį šiltu vandeniu ir tik švarų vandenį užvirinus naudoti gėrimui.
Stiklams valyti
Langų stiklus lengvai ir greitai nuplausite į 1 litrą vandens įpylę 2 šaukštus acto.
Voniai šveisti
Vonia visada bus švari, jei ją reguliariai valysite ūkinio muilo ir sodos tirpalu. Jeigu vonia labia nešvari, plaukite ją sodos ir amoniako tirpalu. Nuo lašančio čiaupo atsiradusias gelsvas dėmes panaikinsite karštame acte su trupučiu ištirpntos druskos pamirkyta šluoste.
Grindims plauti
Grindims plauti į vandenį tinka įpilti truputį acto. Ypatingai šis tirpalas tinka linoleumui – išdžiuvęs jis atrodys kaip išvaškuotas. Norėdami išblizginti grindis – taip pat galite į šiltą vandenį įpilti kelis lašus eterinio aliejaus, tačiau geriausias grindų ploviklis – šiltas vanduo.
Vamzdynų valymas
Čia svarbiausia taisyklė – pilti kuo mažiau riebalų. Pirmiausia pabandyti panaudoti rankinę kanalizacijos pompą – jei tai neveikia, šarmas neveiks taip pat. Norint apsisaugoti nuo kamščių susidarymo, profilaktiškai galima į vamzdžius supilti pusę puodelio druskos ir pusę puodelio sodos, palaukti kol baigs putoti bei nuplauti karštu vandeniu. Jeigu kriauklė prastai siurbia vandenį, galima užpilti geriamosios sodos, palaukti kol ji ištirps ir tada įpilti acto.
Tualetui valyti
Gamintojai dažnai tikina, jog dezinfekavimo priemonės efektyviai naikina bakterijas. Specialistų teigimu, iš tiesų taip tik sumažinamas bakterijų skaičių, o baigus dezinfekciją, bakterijos sėkmingai pasidaugina. Naudodami agresyvius valiklius skatiname atsparesnių bakterijų atsiradimą.
Puikiausia dizenfekcijos priemonė – actas. Buteliuką su purkštuko mechanizmu užpildykite 5 proc. acto tirpalu. Nuolatinis valymas trinant kempinėle ir naudojant muilą bei vandenį, taip pat efektyviai mažina bakterijų skaičių.
Mikrobangų krosnelei valyti
Mikrobangų krosnelę taip pat galite lengvai išvalyti citrinos rūgštimi. Pakaitinę puodelį vandens su keliomis riekutėmis citrino, pridžiūvusius maisto likučius nesunkiai nuvalysite šluoste.
Kokias priemones pirkti?
Vis tik negalintys išsiversti be šiuolaikinių valiklių, turėtų atkreipti dėmesį į jų žymėjimą ir rinktis kuo mažiau kenksmingas priemones. L. Stančės teigimu, perkant dėrėtų perskaityti etiketę ar valiklis paženklintas kaip dirginantis, pavojingas aplinkai, toksiškas – tokių priemonių reiktų vengti. Atkreipti dėmesį ar nurodytos valiklio sudedamosios dalys – gamintojai, gaminantys valiklius natūralių medžiagų pagrindu dažniausiai tuo giriasi ir pateikia pagrindinių sudedamųjų dalių pavadinimus (nors pagal reikalavimus tai neprivaloma). Rinktis bekvapes priemones – taip išvengsite sintetinių kvapų, kurie gali būti stiprūs alergenai arba ilgalaikį neigiamą poveikį turinčios medžiagos.
Jei neturite laiko domėtis sudėtimi arba tai jums atrodo per sudėtinga – galite rinktis nepriklausomų ekspertų patvirtintais ženklais pažymėtas priemones, tokias kaip ES gėlė, Šiaurės šalių gulbė, Vokietijos mėlynasis angelas. Ekoženklas garantuoja, jog tokiuose valikliuose nebus žmogui ir aplinkai labai pavojingų kancerogeninių, mutageninių, toksiškų reprodukcijai bei patvarių ir organizmuose besikaupiančių medžiagų.
Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį įsigyjant produktą:
– priemonėje neturėtų būti nebūtinų cheminių priedų: dažų, kvapiųjų medžiagų, optinių baliklių ir kt.
– fosfatų kiekis neturėtų viršyti 5 proc.;
– biologinis skilimas aplinkoje (biodegradacija) – ne mažiau kaip 90-95 proc.; kartais tokie gaminiai yra specialiai gamintojo ženklinami;
– sudėtyje neturėtų būti chloro junginių;
– koncentruota priemonė.