2012 metais, spalio 6 d., Lietuvoje praūžė smarki audra. Jos padariniai buvo matyt ir miške: daugybė išlaužytų ir išverstų medžių, kai kur miškas tapo panašus į nuolaužų sąvartyną. Audra stipriai palietė ir Anykščių miškų urėdiją.
Smarkiai nukentėjo ir kertinės miško buveinės. Žinoma, stichinės nelaimės yra įprastas gamtos reiškinys, ir natūralios ekosistemos su jų padariniais susitvarko pačios. Be to, būtų galima teigti, kad vėjavartos ir vėjalaužos praturtina kertines miško buveines: papildomi pūvančios medienos kiekiai – puikus prieglobstis įvairioms retoms grybų, vabzdžių, samanų rūšims.
Tačiau Anykščių miškų urėdija susidūrė su problema, kuriai spręsti buvo sukviesti Lietuvos gamtos fondo, Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus, Anykščių regioninio parko direkcijos, urėdijos atstovai. Mat, didelė dalis vėjalaužų ir vėjavartų KMB – žali eglės medžiai, kuriuos pavasario antroje pusėje apniks pavojingi medžių liemenų kenkėjai. Esant tokiai situacijai, kyla didelis pavojus susidaryti masiniams kenkėjų židiniams, dėl ko pradėtų džiūti dideli eglynų plotai.
Tačiau KMB neturi jokio saugomos teritorijos statuso, tik savanorišką urėdijos įsipareigojimą - kertinėse miško buveinėse nevykdyti jokios ūkinės veiklos. Išėjo taip, kad KMB galioja ir FSC reikalavimai, ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių nuostatai. Šie dviejų teisinių aktų nurodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems: pagal FSC principus žalių eglių vėjavartų ir vėjalaužų išvežti iš KMB negalima, nes tai – jau ūkinė veikla. Tuo tarpu Miško sanitarinėse taisyklėse griežtai nurodyta, kad būtina likviduoti eglės vėjavartas (vėjalaužas) iki kenkėjų skraidymo pradžios.
Po ilgų problemos sprendimo būdų svarstymų su minėtų institucijų atstovais buvo prieitas bendras kompromisas – žalias eglių vėjavartas sutvarkyti taip, kad jose nebegalėtų apsigyventi žievėgraužis tipografas , tačiau jų mediena būtų palikta KMB.
Anykščių miškų urėdijoje eglių vėjavartos KMB buvo nužievintos, šakos sudėtos į krūvas, o nužievinti stiebai palikti kertinėse miško buveinėse. Žinoma, išverstų (išlaužytų) eglių sutvarkymas tokiu būdu nemažai kainuoja. Tuo labiau, kad taip tvarkant vėjavartas jokios produkcijos nepagaminama. Paskaičiuota, kad genint ir žievinant vieno m3 savikaina yra 19 – 20 Lt. Tačiau tai – investicija į biologinę įvairovę Lietuvos miškuose.
KMB likusi mediena taps namais įvairiems organizmams, vėliau trąša naujiems medžiams. Nenukentės arba bus praturtinta KMB biologinė įvairovė, tuo pačiu gretimi eglynai bus apsaugoti nuo pavojingų medžių liemenų kenkėjų invazijos.