Ką daryti, kad šios problemos būtų išvengta? Ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė išskiria dažniausias gyventojų klaidas tvarkant savo atliekas žiemą ir dalijasi patarimais, kurie padės išvengti nemalonumų.
1. Į konteinerius metamos nesupakuotos atliekos
Viena pagrindinių problemų, su kuriomis žiemą susiduria gyventojai ir atliekų vežėjai, yra prie konteinerių dugno ar sienelių prišalusios atliekos. Didžioji dalis šių atliekų yra pavienės gyventojų išmetamos pakuotės ar maisto likučiai, kurie sustingsta į ledą ir užsilieka konteineriuose.
Dėl šios priežasties konteineriuose kaupiasi vis didesnis atliekų kiekis, kurias pašalinti tampa didžiuliu iššūkiu, o ir konteineriai kur kas greičiau prisipildo. Kad to būtų išvengta, prašoma gyventojų nemesti į konteinerius pavienių pakuočių ar maisto likučių, o jas tinkamai supakuoti ir surišti plastikiniuose maišuose.
„Tos pačios taisyklės galioja ir į konteinerius išmetamai gėrimų tarai, kurią rekomenduojame ištuštinti, kad išsilieję skysčiai nevirstų ledu, kurį pašalinti, spaudžiant neigiamai temperatūrai, yra itin sunku“, – teigia D. Skrupskelienė.
2. Neužtikrintas konteinerių sandarumas
Kita dažnai pasitaikanti problema yra nesandarūs konteineriai, į kuriuos patenka sniegas ar lietus, kuris taip pat užšąla. Konteineriai tampa ledo talpyklomis, kartu įstrigdindami ir juose esančias atliekas.
Esant galimybei konteinerius geriausia laikyti po stogu arba uždaroje patalpoje, taip apribojant galimybes sniegui patekti į konteinerio vidų. Jei tokios galimybės nėra, svarbu pasirūpinti, kad dangčiai visuomet būtų uždaryti, o atsiradus nesandarumui, pažeidimams, apie juos pranešti paslaugų teikėjui dėl konteinerio remonto ar pakeitimo.
Vis dėlto, jei atliekos jūsų konteineryje jau prišalo, jų gramdyti, daužyti ar mėginti kitaip fiziškai pašalinti nerekomenduojama, kadangi didelė tikimybė sulaužyti ar kitaip pažeisti konteinerio konstrukciją.
„Geriausias būdas pašalinti prišalusias atliekas yra palaikyti konteinerį šildomoje patalpoje, pavyzdžiui, garaže, kol jis atšils, ir tik tada pilnai ištuštinti jo turinį. Jei tokios galimybės nėra, teks laukti orų atšilimo“, – dalijasi D. Skrupskelienė.
3. Į konteinerius metami karšti pelenai
Šaltuoju sezonu dalis gyventojų naudojasi šildymo krosnimis, kieto kuro katilais, židiniais, kuriuose susidaro nemažas kiekis pelenų. Svarbu atsiminti, ir jokiu būdu į konteinerius nemesti ką tik išimtų pelenų. Pasak D. Skrupskelienės, karšti pelenai apgadina ne tik pačius konteinerius, bet ir sukelia didelę gaisro riziką – nuo svylančio konteinerio gali užsidegti šalia esantys pastatai, o ištuštinus konteinerį su karštais pelenais gali užsidegti ir pati šiukšliavežė.
Sudėtinga įvertinti, kada pelenai jau yra pakankamai atvėsę ir jau nebekelia pavojaus. Pernai dėl šios priežasties sudegė daugiau nei 300 konteinerių. Todėl reikia pelenus pavartyti, iš krosnies ar židinio pirma juos surinkti į tam tinkamą talpą, ir tik įsitikinus, kad jie tikrai yra atvėsę, jau galima supakuoti į plastikinius maišelius, juos užrišti ir mesti į buitinių atliekų konteinerį.
D. Skrupskelienė skatina apsvarstyti ir galimą pelenų panaudojimą naudingai, pavyzdžiui, jie puikiai veikia kaip slidumą mažinanti medžiaga barstant takus ar kelius, taip pat pelenai tinkami berti į kompostą ar net tiesiai į daržą – čia jie veikia kaip natūrali trąša.