Pietų Korėjos mokslininkai sukėlė daug diskusijų po to, kai pakeitė biglio veislės šuns DNR taip, kad šis šviestų tamsoje. Mokslininkai nesiekė jokios naudos, tiesiog norėjo pademonstruoti ką galima nuveikti pasitelkiant genetinę inžineriją. Kol visuomenė diskutuoja kokia turėtų būti DNR tyrimų ateitis, GRYNAS.lt pateikia šešis keisčiausius eksperimentus su gyvūnais.
Dvigalviai šunys
XX a. 6 deš. sovietų „Frankenšteinas“ Vladimiras Demikovas eksperimentavo su organų persodinimais. Garsiausiame savo eksperimente, jis sukūrė dvigalvį šunį.
V. Demikovas nedidelio šuns galvą paprasčiausiai prisiuvo prie vokiečių aviganio kaklo. Didesnės vokiečių aviganio širdies pakako, kad šios pumpuojamas kraujas pasiektų ir mažesnio šuns likusio kūno kraujagysles.
Mutantui pabudus po operacijos, mažasis šunelis paprasčiausiai nusižiovavo ir pasimetęs dairėsi kas čia darosi, tuo tarpu didesnis šuo buvo dar labiau sutrikęs ir vis bandė nusipurtyti „ataugą“. Vėliau abu gyvūnai apsiprato ir išlaikė savo charakterius: mažasis, kaip ir ankščiau, buvo žaismingas ir draugiškas: stengėsi lyžtelti jį glostančias rankas, o didysis nuobodžiavo ir bendrauti nenorėjo. Įdomu tai, kad kad šunys ištrokšdavo beveik vienu metu, arba kartu pradėdavo lekuoti kai pasidarydavo per karšta. Mutantas išgyveno tik 6 dienas. Eksperimentu siekta pademonstruoti Sovietų Sąjungos mokslo lygį.
Ausiapelė
Vakančio pelė, arba „Ausiapelė“, buvo sukurta Masačiutseso (JAV) ligoninėje 1995 m. Chirurgas dr. Charlesas Vacanti pademonstravo, kad pasitelkiant naujausias technologijas, žmonėms galima išauginti naujus išorės (o gal net ir vidaus) organus. Tiesa, ant pelės „prilipdyta“ netikra ausis, o tik jos forma turintis audinys. C. Vacanti norėjo šią technologiją pritaikyti plastinėje chirurgijoje, siekiant atstatyti žmonių prarastas ausis, nosis ir pan. Dėl didelio visuomenės pasipriešinimo, ši metodika nebuvo pritaikyta praktikoje.
Mišrūnai milžinai
Nebūtinai visi keisti eksperimentai siekia sukurti atgrasius monstrus. Pvz. ligrai – liūtų patinų ir tigrų patelių palikuonys (tigrų patinų ir liūtų patelių palikuonys vadinami tigronais), yra didžiausi pasaulio katininiai gyvūnai: hibridai sveria daugiau nei 400 kg ir būna ilgesni nei 4 m.
Genetikos mokslas moko, kad mišrūnai iš tėvų perima daugiau gerų savybių nei blogų, todėl būna sveikesni. Ligrai taip pat dažnai gyvena ilgiau nei vidutinis liūtas ar tigras bei būna sveikesni, tačiau genetikai iki šiol dar neišsiaiškino kodėl liūto ir tigro mišrūnai būna tokie dideli.
Beždžionė-robotas
2010 m. Pitsburgo universiteto (JAV) neurologai nustebino pasaulį, kai pademonstravo, kad išmokė beždžionę naudotis dirbtinėmis rankomis vien savo minčių pagalba. Beždžionėlei į judesius valdančią smegenų dalį buvo įdėti du implantai. Vienas siuntė elektroninius signalus kompiuteriui, o šis analizavo primato neuronų darbą, o kitas nuskaitydamas tam tikras neuronų sekas valdydavo roboto ranką.
Su mokslininkų pagalba, beždžionėlė išmoko mintimis judinti rankas, siekti maisto, pakelti jį iki savęs, paspausti mygtukus ir atlikti dar kelis elementarius judesius.
Šiuo atveju, mokslininkai nežaidė – jie ieškojo naujų metodų, kaip išmokyti paralyžiuotus žmones naudotis šiuolaikiškais protezais vien savo mintimis.
Vorai narkomanai
1995 m. NASA mokslininkai tyrė įvairių narkotinių medžiagų poveikį gyviems organizmams. Eksperimentui buvo pasirinkti voratinklius mezgantys vorai. Nariuotakojams buvo duodamos skirtingos dozės įvairių narkotikų ir žiūrima kaip mezga voratinklius. Taip buvo bandoma įrodyti narkotinių medžiagų žalą žmogui. Galiausiai patys vykdytojai pripažino, kad narkotinių medžių poveikis žmonių ir vorų organizmams skiriasi iš esmės ir eksperimentą pavadino nesėkme.
Neskaitant to, eksperimentas parodė įdomių panašumų tarp abiejų rūšių. Kaip rašoma tyrimo išvadose, marihuanos „pavartoję“ vorai gana neblogai mezgė voratinklius, bet greitai jiems tai atsibodo, jie buvo išsiblaškę ir darbo iki galo nepabaigė. "Spydas“ privertė vorus dirbti labai greitai, bet jie mažai kreipė dėmesio į bendrą vaizdą. LSD narkotikų poveikis pasireiškė psichodeliniu, netgi meniškai tiesiu voratinkliu, bet šitoks visiškai netiko vabzdžiams gaudyti. Kitaip sakant, žmogus patiria beveik panašius pašalinius poveikius.
Žmonių ir vorų organizmų skirtumas išryškėja žiūrint į kofeino poveikį vorui: jeigu žmogus gali pilnavertiškai dirbti veikiamas kofeino, tai voragyvis to daryti yra visiškai nepajėgus.
Kalakutų meilė
Didžiausi gamtos pasaulio šelmiai – kalakutai. XX a. 7 – ame deš. atliktas eksperimentas parodė, kad kalakutų geismui ribų nėra. Patinas uždarytas kambaryje mielai poravosi su patelės iškamša , nors ši nerodė jokių gyvybės ženklų. Šito ir buvo tikėtąsi, todėl po truputį buvo panaikinama viena ar kita iškamšos kūno dalis, kad išsiaiškintų kas gi labiausiai traukia šį pasipūtusį paukštį. Galiausiai iškamša liko be uodegos, sparnų, kojų, o patinui tai buvo nė motais – savo meilę jis demonstravo taip pat karštai, kaip ir prieš tai. Kalakutui buvo nė motais kai buvo nuimtas ir visas kūnas, tik palikta patelės galva ant stovo...
Galiausiai mokslininkai išsiaiškino, kad kalakutui svarbiausia yra patelės galvos padėtis, nes poruodamasis jis apgaubia visą patelės kūną savuoju, o prieš jį lieka tik patelės galva. Kadangi vienintelė kūno vieta, kurią jis gali matyti yra jos pakaušis, šis ir tampa visų jo meilės fantazijų objektu.
Kuo šis eksperimentas keistas? Mokslininkai nieko itin naudingo iš šio eksperimento nesužinojo ir atliko jį tik smalsumo vedami.