Vanduo sudaro apie tris ketvirtadalius žemės paviršiaus, didžioji dalis - sūrus arba ledo pavidalo. Apie 70 proc. pasaulio gėlo vandens yra sušalęs į ledą Antarktikoje. Maždaug 85 tūkst. km3 vandens prateka pro planetos ežerus ir upes, kuriems, dėl žmonių veiklos, gresia didelis pavojus. Pagal JAV valstybinių institucijų duomenis iki 2025 m. 52 šalys, kuriose gyvena apie du trečdalius pasaulio populiacijos, susidurs su vandens trūkumo problema.
Laimei, visame pasaulyje jau veikia keliolika organizacijų, pasiryžusių išsaugoti upes. Pristatome 8 didžiausias pasaulio upes, kurioms gresia ekologinis pavojus ir keletą patarimų, kaip galime prisidėti prie jų išsaugojimo.
Amazonė
Amazonės upės baseinas apima teritoriją prilygstančią kontinentinei JAV daliai ir pasižymi nepaprasta biologine įvairove. Tai teritorija, kurioje auga apie 60 proc. pasaulio atogrąžų miškų, kurių įtaka Pietų ir Šiaurės Amerikos klimatui – nepaprastai svarbi. Šie miškai tęsiasi apie 6 500 km. Nuo pragaištingos žmonių veiklos įtakos juos apsaugojo tik atokumas, nelaimei, ir ji jau patenka į rizikos zoną. Amazonės teritorijoje Brazilijos vyriausybė planuoja pastatyti apie 60 naujų užtvankų. Šie projektai privers iš savo teritorijų trauktis vietinius žmones, o nacionaliniai parkai bus apsemti vandens.
Misisipė
Misisipė - didžiausia Šiaurės Amerikos upė - prasideda vakarų Minesotoje ir teka apie 4 000 km į pietus, į Meksikos įlanką. Tačiau po daugiau nei 100 metų žmonių veiklos, Misisipei reikalinga rimta pagalba. Dėl daugybės šliuzų, užtvankų ir 25 000 km ilgio dambų upė užlieja tik 10 proc. lygumų, kurias užliedavo anksčiau potvynių metu. Audubono draugijos nuomone, dabar upė beveik nebeaprūpina savo deltos naudingomis medžiagomis, liekančiomis po potvynių. Galiausiai, kasmet pranyksta maždaug 300 km2 upės deltos žemių. Neseniai vykusios ekologinės katastrofos, tokios kaip naftos išsiliejimas į Golfo įlanką, dar pablogino situaciją. Visa laimė, kad dabar jau veikia daugybė organizacijų, susibūrusių vardan Misisipės išsaugojimo, kurios rengia įvairias akcijas šiam tikslui pasiekti.
Dunojus
Dunojaus upė – fotografija daryta netoli Budapešto – prasideda vakarų Vokietijoje ir teka apie 2 800 km. Ji prateka pro tokias šalis kaip Austrija, Vengrija, Serbija, Rumunija ir Ukraina. Dunojaus baseinas apima apie 19 šalių, tad ši upė, ko gero, yra pati daugiatautiškiausia upė pasaulyje. Ji ypatinga dėl nepaprastai turtingos biologinės įvairovės ir ekosistemų, kurias žmonės drastiškai išnaudojo pastaruosius 150 metų. Dėl dambų, užtvankų ir dugno valymo buvo sunaikinta apie 80 proc. pelkynų. Tokios organizacijos kaip Pasaulinė faunos ir floros federacija šiuo metu aktyviai dirba prie upės teritorijos gelbėjimo ir išsaugojimo.
Mekongas
Mekongo upė – sudėtinė Pietryčių Azijos ekosistemos dalis. Upė prasideda Kinijoje, kur ją vadina Lankango upe, po to teka apie 5 000 km per Birmą, Laosą, Tailandą, Kambodžą ir Vietnamą. Jos baseinas yra antras pagal vandens gyvūnijos įvairovę pasaulyje ir aprūpina maistu ir vandeniu daugiau kaip 60 mln. žmonių. Dėl Kinijoje, ties upės žiotimis, statomų užtvankų daromas neigiamas poveikis toliau esančioms ekosistemoms. Tokios organizacijos kaip Mekongo gelbėjimo koalicija bando kovoti dėl statomų užtvankų ir išsaugoti upės ekologinį vientisumą.
Jangdzė
Jangdzės upė apie 2 400 km teka per Kiniją ir yra ilgiausia šios šalies upė bei trečia pagal ilgį upė pasaulyje. Upės vandenys – hidroelektrinėse gaminamos energijos šaltinis, be to, šioje upėje yra iškasta daugiausiai pasaulyje diskusijų sukėlusi užtvanka. Užtvanka buvo pradėta statyti 1995 m. Trijų tarpeklių damboje, dėl to apie 1,2 mln. žmonių turėjo palikti gyvenamąsias vietas ir buvo užlieta šimtai kasyklų, gamyklų ir sąvartynų. Tuomet Jangdzė buvo nepaprastai užteršta ir išplukdė tonas atliekų, kurios sukėlė eilę nuošliaužų ir grėsmę Kinijos žuvininkystės ūkui. Oficialiai Kinija pripažino šias problemas tik 2011 m.
Nilas
Afrikos upė Nilas – ilgiausia pasaulyje. Jos ilgis – apie 6 400 km. Nilas teka per Šiaurės Rytų Afriką, Egiptą ir galiausiai įteka į Viduržemio jūrą. Ugandoje, Etiopijoje ir Sudane planuojama statyti net keletą užtvankų hidroelektrinėms. Nilo baseino iniciatyvinė grupė ėmėsi nuoseklios upės išteklių vadybos.
Kongas
Kongas – viena vandeningiausių upių pasaulyje. Manoma, kad ja prateka apie 500 000 m3 vandens per sekundę. Nors daugumoje vietų upę teršia urbanistinės atliekos ir dirvos erozija, turizmo daroma žala – ne ką mažesnė, mat Kongas – pagrindinė Afrikos navigacijos sistema. Demokratinei Kongo Respublikai, kuri laikoma viena iš korumpuočiausių planetos valstybių, buvo pasiūlyta statyti Didžiųjų Inga krioklių užtvanką su didžiausia pasaulyje hidroelektrine.
Provo aukštupys
Provo upė išteka iš Uinta kalnų ir teka apie 100 km į pietus link Jutos ežero Provo mieste. Pirmieji kolonistai pavadino šią upę Provo prancūzų-kanadiečio medžiotojo Etjeno Provosto (1785-1850) garbei. Šeštajame ir septintajame XX a. dešimtmetyje didelė dalis viduriniosios Provo upės buvo užtvenkta ir ištiesinta, dėl to išnyko didelė dalis pelkynų, pakrantės miškų ir gyvūnijos bei augmenijos arealų. 1999 m. Jutoje buvo pradėtas vykdyti Provo upės gelbėjimo projektas, kurio tikslas atstatyti kai kurių upės dalių pirminę būklę.