Aiškėja, kiek pinigų atgausime už skardinę ar plastikinį butelį

„Aš visą gyvenimą laikiausi principo – palik viską taip, kaip pats norėtum rasti. Tikrai nenoriu atvažiavęs prie ežero užlipti ant svetimų stiklo šukių, klaidžioti tarp „bambalių“ ir majonezuotų popierių. Visada su draugais atvažiavę pažvejoti ar grybauti po savęs nepaliekame nieko. Atliekas arba sudeginame, arba paimame. Negali būti jokių diskusijų dėl to“, – sako žinomas dainininkas Marijonas Mikutavičius.

Žvejyba žinomam atlikėjui ir televizijos laidų vedėjui yra vienas smagiausių laisvalaikio užsiėmimų, tačiau tai, ką randa nuvažiavęs prie ežero, Marijoną ne visada džiugina.

„Yra trys kategorijos šiukšlintojų. Vieni – visiškai nepakeičiami, kiti sugalvoja net iš namų atvežti atliekas į mišką, treti – tie, kurie naudojasi gamta, žvejoja, grybauja, tačiau po savęs palieka maišelius, butelius. Kuo daugiau yra žvejybos vietų prie ežero ir žvejų, tuo daugiau šiukšlių. Jeigu kai kurie gyventojai nesugeba savo kiemo susitvarkyti, kodėl turėtume tikėtis, kad jie rūpinsis švara miškuose, paežerėse?“ – svarstė Marijonas.

Jis įsitikinęs, kad kol kas tik griežtesnių bausmių rykštė gali sutramdyti šiukšlintojus.

„Man patinka dabartinė tvarka, jeigu žvejoji prie ežero, turi susirinkti ne tik savo bet ir svetimas šiukšles, kurias radai, kitaip gausi baudą, nesvarbu, kad ir ne pats prišiukšlinai. Jeigu jau mes norime naudotis gamtos ramybe ir gėrybėmis, turime ir patys jai duoti.

Galime belstis į sąžinę, bet geresnės priemonės kaip rykštė kai kuriose situacijose nėra. Tai padėjo sutramdyti siautėjančius vairuotojus, tai veikia kovojant su brakonieriais, tai turėtų veikti ir šiukšlintojus. Pirmiausia turime priversti žmogų išmokti to, ko jis natūraliai nesimokė, o paskui jau galime kalbėti ir apie paglostymą“, – įsitikinęs Marijonas.

Gintaras Varnas

Parduotuvėse atsiras modernūs taromatai, į kuriuos tarą bus patogu priduoti savarankiškai. Kiekvienas plastikinis butelis ar skardinė bus suskaičiuoti ir paruošti perdirbti. Į šią sistemą pasirengę investuoti ir alaus, ir mineralinio vandens gamintojai, ir prekybininkai.

Lietuviai atliekų beveik nerūšiuoja

Bausmė ar paskata? Kaip Lietuvos gyventojai įvertins naują aplinkosaugos iniciatyvą Lietuvoje, kuria jau naudojasi daugelis išsivysčiusių Europos šalių – kai parduotuvėse imamas užstatas ne tik už alaus butelius, kaip dabar, bet ir už skardines bei plastikinę tarą, vadinamuosius „bambalius“.

Tikimasi, kad keisis iš esmės, nes už plastikinį butelį ar skardinę galėsime gauti 10 euro centų (0,35 Lt). Tokį užstatą ketina pasiūlyti Lietuvoje planuojamos diegti užstato sistemos kūrėjai.

Lietuvoje iš viso per metus parduodama apie 700 mln. gėrimų pakuočių, kurias galima perdirbti. Dauguma stiklinių butelių grįžta į supirktuves. Tačiau 300 mln. plastikinių butelių ir 150 mln. skardinių keliauja į sąvartynus arba ten, kur labiausiai erzina gamtos mylėtojus – į miškus, parkus, paežeres.

„Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų šalių pagal antrinių žaliavų surinkimą. Estai, iš kurių pavyzdį imame ir mes, vienkartinę tarą grąžina jau beveik dešimt metų. Ten parkuose ir pakelėse švaru, nes kiekviena skardinė ir plastikinis butelis yra verti pinigų. Tokią sistemą naudoja ir daugelis pažengusių Europos šalių. Tikime, kad ir Lietuvoje viskas pasikeis. Parduotuvėse atsiras modernūs taromatai, į kuriuos tarą bus patogu priduoti savarankiškai. Kiekvienas plastikinis butelis ar skardinė bus suskaičiuoti ir paruošti perdirbti. Į šią sistemą pasirengę investuoti ir alaus, ir mineralinio vandens gamintojai, ir prekybininkai“, – aiškina viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USA) generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Saulius Galadauskas

Pasaulinė patirtis rodo, kad depozito sistema, nors ir reikalauja nemažų investicijų, yra efektyviausia priemonė.

Sistema kainuos dešimtis milijonų litų

USA įsteigė Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija bei Natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija, – šių asociacijų nariai į rinką išleidžia apie 80 proc. visų užstatinių pakuočių. Netrukus Aplinkos ministerijai įstaiga pateiks dokumentus depozito sistemai diegti. Planuojama, kad sistema startuos 2016 metų vasarį, o iki tol teks investuoti dešimtis milijonų litų. 

Sistemai įgyvendinti kuriamo skaičiavimo centro, kuris primins nemažą gamyklą, investicijos sieks apie 20 mln. litų. Jie bus investuoti į skaičiavimo, pakuočių rūšiavimo, presavimo, paruošimo perdirbti įrangos įsigijimą, duomenų ir apskaitos centrą. Planuojama, kad Lietuvai reikės 1 tūkst. taromatų, o jų kaina gali siekti 50-70 mln. litų.

Svarbu, kad būtų patogu

„Jeigu gamtoje numestas butelis su etikete, tai jis asocijuojasi su konkrečiu gamintoju, ir mes negalime apsimesti, kad tai su mumis nesusiję. Todėl, kaip įprasta civilizuotame pasaulyje, mes privalome prisiimti atsakomybę. Patys investuosime į užstato sistemą, kad gyventojai galėtų patogiai rūšiuoti atliekas ir dar turėtų finansinę paskatą. Pasaulinė patirtis rodo, kad depozito sistema, nors ir reikalauja nemažų investicijų, yra efektyviausia priemonė“, – sako Lietuvos aludarių gildijos prezidentas ir USA valdybos pirmininkas Saulius Galadauskas.

Apklausos rodo, kad vienas svarbiausių motyvų gyventojams rūšiuoti butelius ir skardines, yra patogumas. Net finansinis motyvas nėra pats svarbiausias.

„Pirkėjas neturėtų sukti galvos, kokių gėrimų, alaus ar vandens, tarą rūšiuoti, kur ją nešti priduoti. Praktiškai visur, kur veikia užstato sistema, rinkos dalyviai solidariai ir vieningai naudojasi bendra sistema. Tik tokia sistema yra suprantama ir patogi vartotojui. Patogumas ir finansinis motyvas paskatins gyventojus atsakingai rūpintis aplinkosauga“, – įsitikinęs prie USA prisidedančios Natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos vadovas Tomas Čepononis.

Teks atsisakyti vieno iš įpročių

Užstato sistema Lietuvoje turi pradėti veikti 2016 m. vasarį. Deja, tiems, kurie svarsto pradėti skardines ir „bambalius“ kaupti dabar ir po pusantrų metų pasipelnyti, teks nusivilti. Bus priimama specialiai pažymėta tara ir tik išlaikiusi savo formą. Todėl pirmiausia teks atprasti mindyti skardines ir „bambalius“, kad jų daugiau tilptų į šiukšlių maišą.

Sistema galios alų, sidrą, vyną, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius bei gaiviuosius gėrimus, natūralų mineralinį bei stalo vandenį, girą, sultis, nektarą supakuotus į stiklinę, plastikinę ar metalinę tarą Lietuvoje tiekiantiems gamintojams bei importuotojams.

Didžiausi rūpesčiai, ko gero, užguls prekybininkus. Tik nuo jų priklausys, ar sistema bus prieinama ir patogi naudotis. Prekybos centruose atsiras taromatai, o mažesnėse parduotuvėse bus steigiami taros supirkimo punktai.

Priimti depozitinę tarą turės visos gėrimais prekiaujančios didesnės nei 300 kv. m. ploto parduotuvės bei kaimo parduotuvės, išskyrus kioskus, prekyvietes, degalines, viešojo maitinimo įstaigas. Tikimasi, kad užstato sistema Lietuvoje veiks 90 proc. šalies maisto parduotuvių.

„Mes būsime tarsi tarpininkai tarp gamintojų ir pirkėjų. Tai yra svarbus aplinkosaugos projektas, todėl jaučiame atsakomybę viską įgyvendinti tinkamai. Tikimės, kad prie sistemos prisijungs ir dauguma mažų parduotuvių, kurios priimti depozitinės taros neprivalės. Tik vieninga ir visiems prieinama sistema gali būti veiksminga“, – sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Faktai apie užstato sistemą:

Pagrindinis užstato sistemos principas – įsigyjant atitinkamą prekę, sumokamas užstatas, kuris grąžinamas priduodant tarą. Būtent dėl to užstato sistema nebrangina produkcijos ir skatina gyventojus grąžinti tarą.

Užstato sistemą naudoja suomiai, švedai, norvegai, danai, islandai, olandai, vokiečiai, kroatai, australai, amerikiečiai, kanadiečiai ir estai. Ją planuoja diegti Lietuva, Latvija, Čekija, Vengrija, Ispanija, Šveicarija, Škotija.

Planuojama, kad 2016 m. bus išrūšiuojama 60 proc. tinkamos perdirbti taros, 2017 m. – 70 proc. 2018 m. – 75 proc., 2019 m. – 80 proc., nuo 2020-ųjų – 85 proc.

PET buteliai gamtoje suyra per 400 metų, skardinės – per 200 metų, stiklas išlieka 500 – 1000 metų. Šiuo metu Lietuvoje naudojant konteinerinę rūšiavimo sistemą surenkama ir perdirbama tik 25 proc. vienkartinių gėrimų pakuočių.