Iš Lietuvoje gyvenančių ir sutinkamų (nors kartą stebėtų) 22 ančių rūšių medžiojamos 6. Šis naudoti leidžiamų rūšių skaičius susiformavo istoriškai, vargu, ar kas nors Lietuvoje įsivaizduotų jūroje žiemojančių ar retų ančių medžioklę ir jos geistų. Reikia pastebėti, kad Lietuvos medžiotojai tradiciškai medžioja labai mažai paukščių – vienam statistiniam šauliui per metus tenka tik 0,59 vieneto, tai yra pats žemiausias rodiklis Europoje.
Palyginimui pateikiame kitų valstybių paukščių medžiotojų laimikio metų vidurkį vienam šauliui: Latvija – 1,77 vnt., Estija – 1,45 vnt., Lenkija – 2,84 vnt., Suomija – 4,04 vnt., Prancūzija – 19,56 vnt., Italija – 22,74 vnt., D. Britanija – 27,69 vnt., Nyderlandai – 34,08 vnt., Belgija – 58,77 vnt.
Kokios rūšys potencialiai gali būti medžiojamos per klaidą? Nepatyrę, savo žinių prieš medžioklę nepasitikrinę medžiotojai, gali nušauti cyples, smailiauodeges, šaukštasnapes, pilkąsias antis. Laimikiais gali tapti ir ypač retos antys rudės. Kiekvieno tokio paukščio sumedžiojimas būtų didelė netektis negausiai populiacijai.
Bet kas gali paklausti: o gal tokių klaidų nebūna? Gal tai tik pamąstymai ir nepagrįsti nuogąstavimai? Prieš 30 metų Žuvinto rezervatas inicijavo (tuometinės Prancūzijos medžiotojų patirties pavyzdžiu) sumedžiotų ančių sparnų surinkimą. Iš didelio skaičiaus apibendrintos medžiagos buvo padaryta išvada, kad laimikiuose vyrauja didžioji antis, visos kitos rūšys sumedžiojamos epizodiškai. Tada laimikiuose buvo ir cyplių, šaukštasnapių, smailiauodegių ančių – jos dar nebuvo įrašytos į saugomų rūšių sąrašus.
Ančių medžioklės išvakarėse siūlome medžiotojams dar sykį pasitikrinti ne tik amuniciją, bet ir savo žinias, ypač – pasikartoti, kaip skirtingų rūšių antys atrodo skrydyje, kokios rūšys yra medžiojamos, o į kurias reikia tik žiūrėti ir grožėtis.