Į pastatų griovimą žiūrima ne itin palankiai
Gyventojams buvo užduoti šeši klausimai siekiant išsiaiškinti, kaip jie vertina nelegalias statybas ir jų mastą Lietuvoje. Pirmasis klausimas buvo, kaip jie vertina nelegalių statybų mastą Lietuvoje. 19,2 proc. atsakė, kad jų yra labai daug, 28,8 proc. mano, kad jų yra, bet ne tiek ir daug, 30,2 proc. atsakė, kad pasitaiko pavieniai atvejai, bet didesnės problemos nėra, 21,8 proc. nežino arba neatsakė.
Tai, kad nelegalių statybų Lietuvoje labai daug, dažniau linkę manyti 26–45m., vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Kad didesnės problemos nėra, dažniau nurodė moterys, 46 m. ir vyresni respondentai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai.
Taip pat žmonių buvo paklausta, ar jie yra pastebėję nelegalių statybų. 10,4 proc. teigė, kad taip, daug kartų, 7,7 proc. sakė, kad taip, keletą kartų, 15 proc. atsakė, kad taip, pavienius atvejus, 23,2 proc. žmonių pastebėti neteko, 43,7 proc. teigė, kad nežinotų, kaip atskirti legalias statybas nuo nelegalių.
Apskritai nelegalias statybas dažniau pastebi vyrai, 26-55 m., aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių ir didesnių pajamų grupės atstovai, rajonų centrų gyventojai. Moterys, jauniausio ir vyriausio amžiaus respondentai bei didmiesčių gyventojai dažniau nurodė neturintys supratimo, kaip atskirti legalias statybas nuo nelegalių.
Trečias klausimas – kaip gyventojai mano, kas dažniausiai vykdo nelegalias statybas? 44,1 proc. mano, kad turtingi verslininkai, 22,5 proc. atsakė, kad politikai, 9,5 proc. atsakė, kad eiliniai žmonės dėl nežinojimo, 5,5 proc. teigė, kad eiliniai žmonės, nes žino, kad greičiausiai liks nenubausti, 18,4 proc. nežino arba neatsakė į klausimą.
Turtingus verslininkus nelegaliomis statybomis dažniau linkę kaltinti vyrai, 45 m. ir vyresni respondentai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai, politikus – žemesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.
Taip pat gyventojų buvo paklausta, kas geriausiai padėtų kovoti su nelegaliomis statybomis. 28,9 proc. teigė, kad padidintos baudos, 27,8 proc. mano, kad padėtų nelegalių pastatų nusavinimas valstybės poreikiams, 12,4 proc. teigė, kad nelegalių statinių griovimas, 9 proc. mano, kad nieko padaryti neįmanoma, 9,6 proc. teigė, kad padėtų kitos priemonės ir 12,3 proc. nežino arba neatsakė į klausimą.
Baudas kaip efektyviausią kovos su nelegaliomis statybomis priemonę dažniau nurodė vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus atstovai. Pastatų nusavinimą valstybės poreikiams – žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Už nelegalių pastatų griovimą dažniau pasisako vyrai, 18-25 m. respondentai, didmiesčių gyventojai. Moterys dažniau linkusios laikytis pozicijos, kad nieko padaryti neįmanoma.
Gyventojams buvo užduotas klausimas, kaip jie apskritai vertina faktą, kai nelegaliai pastatytas namas yra nugriaunamas. 10 proc. atsakė, kad labai palankiai, 20,9 proc. teigė, kad greičiau palankiai, 25 proc. vertina greičiau nepalankiai, 29,5 proc. teigė, kad vertina labai nepalankiai, 14,6 proc. nežino arba neatsakė į klausimą.
Palankiau nelegalių statybų priverstinį nugriovimą vertina vyrai, 18-25 m. atstovai, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.
Galiausiai gyventojų buvo paklausta, kaip jie vertina Aplinkos ministerijos pastangas kovoti su nelegaliomis statybomis. 12,2 proc. teigė, kad labai palankiai, 29,9 proc. vertino greičiau palankiai, 16 proc. vertino greičiau nepalankiai, 10,4 proc. teigė, kad vertina labai nepalankiai, 31,5 proc. nežino arba neatsakė į klausimą.
Palankiau aplinkos ministerijos pastangas vertina vyrai, 46 m. ir vyresni, aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų atstovai. Moterys bei žemesnio išsimokslinimo respondentai dažniau šiuo klausimu nuomonės neišsakė.
Aplinkos ministras: per skandalus nėra laiko pasigirti
Respondentų atsakymai apie Aplinkos ministerijos pastangas parodė, kad teigiamai jas vertina 42 proc., o 58 proc. arba vertina neigiamai, arba apie ministerijos veiklą nežino. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt teigė, kad gerieji pavyzdžiai yra per mažai viešinami, o žmonės vaizdą susidaro iš kilusių skandalų.
„Pastangos, kurios yra rezultatyvios ir specialistai atlieka darbą taip, kaip priklauso, turbūt yra per mažai viešinamos ir mažai žinomos. O žmonės sužino būtent tuos netikusius ir nepavykusius arba skandalingus atvejus. Todėl tokia procentinė išraiška yra gana logiška. Be to, daugeliui žmonių, galbūt ir tarp apklaustųjų, yra tiesiog neįdomu, jie nesusidūrė su tuo. Manau, kad vertinimas logiškas, bet vertinimas dažnai priklauso ir nuo to, kaip klausimas užduodamas ir kaip respondentai domisi ta sritimi“, - sakė K. Trečiokas.
Pasak ministro, kartais pasigirti nebelieka laiko: „Šitoje srityje daug yra dirbama, bet pasigirti sugaišus laiką skandalams nebelieka laiko ir energijos. Ir šiaip tendencija yra išryškinti problemas ir žmonės vaizdą susidaro pagal tai.“
Nustebino nuomonė dėl pastatų griovimo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) viršininkė Laura Nalivaikienė GRYNAS.lt teigė, kad apklausos rezultatai yra gana logiški, tačiau jos nuomonė kai kuriais klausimais yra kitokia.
„Apklausa palieka pakankamai teigiamą įspūdį, manau, panašiai kaip yra, taip žmonės ir mato. Galbūt į kai kuriuos klausimus mano nuomonė būtų kitokia, bet kiekvienas žmogus mąsto savaip. Pagal statistiką nelegalių statybų atvejai yra labiau pavieniai, nėra didžiulio masto, tačiau bet kuriuo atveju ta problema yra ir geriau būtų, kad jų iš viso nebūtų“, - sakė L. Nalivaikienė.
Pasak pašnekovės, pastebėti nelegalias statybas galima tik atlikus išsamų tyrimą: „Važiuojant keliu ir pamačius statybą, pasakyti, kad ji nelegali – beveik neįmanoma. Nebent tai būtų akivaizdus dalykas, pavyzdžiui, gyvenamasis namas miške arba kopose, bet net ir tada gali būti taip, kad kažkur prie kopų ar miške yra sena sodyba prieš 100 metų stovėjusi. Jeigu statomas statinys pakankamai didelis ir nėra informacinio stendo, tai jau yra pažeidimas, bet taip pat nereiškia, kad statyba yra nelegali.“
Kalbant apie tai, kas dažniausiai vykdo nelegalias statybas, inspekcijos viršininkė teigė, kad fiziniai asmenys prasižengia dažniau.
„Pagal statistiką fiziniai asmenys sudaro maždaug 87 proc. pažeidimų, juridiniai asmenys – 13 proc., Tai jeigu mes dėsime lygybės ženklą tarp turtingų verslininkų ir juridinių asmenų, statistika yra visiškai priešinga. Mes neturime tokios statistikos, kas turtingas, kas ne“, - kalbėjo L. Nalivaikienė.
Kalbant apie geriausias priemones prieš nelegalias statybas, inspekcijos viršininkės nuomonė ne visai sutapo su respondentų: „Padidintos baudos yra labai gera priemonė, nes finansinėmis sankcijomis galima atgrasyti, tačiau mažai respondentų mano, kad nelegalių statinių griovimas yra gera priemonė, nors, mano supratimu, tai yra labai gera priemonė, tik tiek, kad ji yra kraštutinė ir turėtų būti taikoma, kai statinio įteisinti nėra galimybės arba, kai pažeidėjas piktybiškai nesiima veiksmų to statinio įteisinti. Tokiems piktavaliams tai dar geresnė priemonė nei ekonominės sankcijos. Nusavinti pastatų valstybės reikmėms neįmanoma, tai prieštarautų Konstitucijai.“
Pašnekovės teigimu, kalbant apie pastatų griovimą, galbūt žmonės ne iki galo suprato klausimą: „Įdomu, ką žmonės galvojo, kai išgirdo šį klausimą. Jis, matyt, yra dvilypis. Vienas variantas, kai yra galimybė įsiteisinti, kai namas yra privačiame žemės sklype ir niekam netrukdo, aišku, kad jį griauti yra pakankamai absurdiška. Bet jeigu klausimas yra apie tai, kad tame sklype apskritai negali būti toks statinys arba pastatytas valstybinėje žemėje, matyt, žmonių nuomonė būtų kitokia. Jeigu paklaustumėm: valstybinėje žemėje turtingas verslininkas pasistatė pastatą, manau, kad būtų kitokie atsakymai.“
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.