„Kiekvienas iškirstas želdynas – tai pirmiausia savivaldybės atsakomybės reikalas, nes tik ji gali išduoti leidimą kirsti, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Jeigu padėtis nesikeis ir visuomenės susirūpinimas kertamais želdynais didės, Aplinkos ministerija siūlys peržiūrėti savivaldybėms įstatymų suteiktą kompetenciją priimti sprendimus tvarkant želdinius ir želdynus.“
Stambūs seni medžiai yra užauginti ne vienos gyventojų kartos, todėl, viceministro žodžiais, dažniausiai svarbus ir moralinis įsipareigojimas juos išsaugoti. Dažnai pakanka medį tik apgenėti ar pagydyti, nereikia jo kirsti. Aplinkos ministerija prašo savivaldybių atsakingiau išduoti leidimus, ypač sveikiems, brandiems medžiams šalinti, kurių gyvybinės funkcijos nepažeistos ir kurie nekelia grėsmės.
Senų medžių kirtimas dažnai susijęs su savivaldybių administracijų vykdomais projektais viešosioms erdvėms sutvarkyti, žaliajai infrastruktūrai stiprinti. Sprendimus dėl kirtimų ir naujų atsodinimų, kai reikia pakeisti ar pašalinti ligotus, pavojų keliančius medžius, turi įvertinti kvalifikuotas arboristas ir pateikti išvadą. Su želdinių ir želdynų pertvarkymo planais, specialistų išvadomis turi būti laiku supažindinama visuomenė, o informacija atnaujinama prieš kiekvieną planavimo ir įgyvendinimo etapą.
Aplinkos ministerija netrukus baigs rengti Želdynų įstatymo pataisų projektą, kuriuo ketina aiškiau reglamentuoti visuomenės dalyvavimą svarstant savivaldybių administracijų inicijuotus projektus, visuomenės intereso apibrėžtį. Ministerija sieks, kad įstatymo pataisos būtų svarstomos LR Seime rudens sesijos pradžioje.