Kaip vertinate tokio pobūdžio renginį šalyje?
Parodos, kuriose pristatoma įvairiausia miško veikla – nuo miško sodinimo iki medienos perdirbimo – vyksta tik keliose Europos šalyse. Malonu, kad jau keletą metų tarp jų yra ir Lietuva. Tiems, kurie negali ar kuriems per brangu specialiai vykti į užsienį, jau ketvirtus metus organizuojama tarptautinė paroda yra puiki proga susipažinti su šios srities pasaulio naujovėmis ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis savo šalyje. Džiugu, kad parodos populiarumas toliau auga ir kiekvienais metais pristatomos pačios naujausios technologijos, pažangūs techniniai sprendimai, įvairūs efektyvūs įrenginiai. Tai yra gera proga ir tiesiogine, ir perkeltine prasme labiau priartėti prie miško.
Kokia, Jūsų požiūriu, šios parodos nauda miškininkystės sektoriui bei visam kraštui?
Įvairi technika, įrenginiai, prietaisai, kurie pristatomi parodoje – visa, be ko savo darbo neįsivaizduoja miškų urėdijų, medienos verslo bendrovių darbuotojai, privataus miško savininkai, parkų, skverų, kraštovaizdžio specialistai ir visi kiti, prižiūrintys bent kiek didesnes savo privačias valdas.
Įmonėms – parodos dalyvėms - tai puiki galimybė pristatyti savo siūlomą techniką, o lankytojams – pasimokyti, kaip pažangiai šeimininkauti miške, ar netgi apsispręsti įsigyti ne vienus metus jiems praversiantį pirkinį, įsitikinus jo privalumais.
Nereikia pamiršti ir to, kad ši paroda pritraukia nemažai privataus miško savininkų ir verslininkų, kuriems Aplinkos ministerija rengia seminarus, teikia konsultacijas įvairiais teisės klausimais, apie valstybinį reglamentavimą bei šalies miškininkystės plėtros tendencijas.
Parodoje kasmet būna ir pažintinė gamtosauginė programa, pristatanti valstybinių miškų priežiūrą bei apsaugą. Kaip vertinate šalies miškininkų darbą šioje srityje?
Mūsų miškininkai daug pastangų ir laiko skiria miškų apsaugai nuo neteisėto kirtimo. Tokių pažeidimų pastaruoju metu mažėja, nes labai sugriežtėjo už neteisėtą kirtimą taikomos sankcijos.
Administracinė bauda, atsižvelgiant į neteisėtai iškirstos medienos kiekį, gali siekti iki 50 tūkst. litų. Be to, pažeidėjas turi atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri, atsižvelgiant į miškų grupę, medyno amžių ir kitus rodiklius, gali siekti nuo 500 iki 5 tūkst. litų už 1 kub. m medienos.
Gerų rezultatų davė šiemet aktyviai pradėtos taikyti prevencinės priemonės, suaktyvėję reidai ir budėjimas miškuose. Pradėjus vykdyti šias priemones beveik tris kartus sumažėjo neteisėto miško kirtimo, pagamintos medienos grobimo ir kitų miškų pažeidimų.
Pasiekta, kad visoje šalyje vidutiniškai per mėnesį nustatoma 10–15 neteisėto miško kirtimo atvejų, kai vienu kartu vidutiniškai iškertama tik apie 9 kub. m medienos. Tai rodo, kaip veiksmingai sugeba reaguoti miškų pareigūnai. Džiugu, kad daug aktyviau miškų apsaugoje pradėjo dalyvauti visuomenė – vis dažniau žmonės praneša miškininkams apie pastebėtus pažeidimus, o ne abejingai praeina pro šalį.
Šiandien miškų ir pagamintos produkcijos apsaugai miškininkai pasitelkia ir šiuolaikines technologijas – daug kur miškuose sumontuojamos vaizdo stebėjimo kameros, galinčios iš karto perduoti užfiksuotą vaizdo medžiagą į kompiuterį ar net į mobilųjį telefoną. Tai padeda nustatyti pažeidėjus, medienos grobėjus ir greitai reaguoti į pažeidimus.
Gerų rezultatų duoda ir miškų pareigūnų mokymai, kvalifikacijos kėlimas, ypač teisinių žinių stiprinimas. Pasiekėme, kad beveik 80 proc. nustatytų pažeidėjų nubaudžiami ir nuo atsakomybės neišsisuka, laimime daugelį teismo procesų. Dėl to didėja pasitikėjimas miškų pareigūnais.
Daug dėmesio miškininkai skiria ir šalies miškų apsaugai nuo gaisrų. Modernios technologijos, sąžiningas bei principingas pareigūnų darbas ir aktyvus visuomenės įsitraukimas padeda mums pasiekti vienus geriausių rezultatų visoje Europoje. Vidutinis miško gaisro plotas 2014 m. buvo tik 0,2 ha. Šį rezultatą kiek sumenkina šiemet Kuršių nerijoje kilęs didžiulis, tapęs stichine nelaime, gaisras, per kurį išdegė beveik 132 ha miško.