Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnai privalo ir visomis išgalėmis stengiasi reaguoti į tokius pranešimus, bet dažnais atvejais tarp pranešėjų ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančių pareigūnų stinga savitarpio supratimo. Pavyzdžiui, antrą valandą nakties paskambinusi moteris praneša, kad ji mano, jog kaimynas kažkur miške kilpomis gaudo žvėris, kitas praneša, jog pernai į jo sodą žiemą ateidavo trys stirnos, o šiais metais tik viena – reiškia dvi sugavo ar nušovė brakonieriai, arba, einant link ežero žmonai įkando bitė, kadangi netoli tako stovi aviliai ir t. t. Kaip reaguoti į tokias informacijas?
Gaila, kad kartais galvodami jog daro vos ne žygdarbį, patys žvejai mėgėjai tampa pažeidėjais. Štai keletas pavyzdžių. Molėtų rajone gyvosios gamtos apsaugos (GGA) inspektoriai daugiau kaip savaitę stebėjo vieną upę, kur turėjo informacijos apie neteisėtą žvejybą. Vieną rytą sulaikius pažeidėjus, patikrinusius ungurinę gaudyklę ir venterį ir grįžusius į krantą, kol pareigūnai atliko apklausą, paskui pažeidėjus plaukę spiningautojai užkabino venterį ir jį įsidėjo į valtį, su didžiausiu pasitenkinimu jį supjaustė ir nuplaukė savais keliais. Gerai, kad aplinkosaugininkai laiku pastebėjo, o tai įkalčiai būtų dingę. Kitą dieną paskambinę žvejai mėgėjai pranešė, kad ištraukė tinklą, gyvas žuvis paleido (o gal ir ne?) ir klausia, ką daryti toliau. Dar po kelių dienų Ignalinos rajone nuo tamsos pareigūnai laukė prie neteisėtai pastatyto tinklo jo savininko, kai praplaukdami spiningautojai šį įrankį užkabino, išsirinko žuvį, susuktą tinklą išmetė į pakrantę ir ramiausiai nuplaukė toliau. Šį kartą penkias valandas valtyje ištūnojusiems pareigūnams kantrybė baigėsi ir vienam iš tokios žvejybos iniciatorių teko surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą.
Dar blogiau, kai radę tinklą žvejai patys pradeda vykdyti ,,tyrimą.“ Aiškinasi, grasina, kad praneš aplinkosaugininkams, demonstratyviai skambina 112 ir reikalauja, kad pareigūnai atvyktų nedelsdami. Po tokio scenarijaus nė vienas pažeidėjas nebelies šio tinklo, o pareigūnai be reikalo švaistys darbo laiką laukdami to, kas tikrai neįvyks. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kreipiasi į žvejus mėgėjus ir kitus asmenis prašydami, kad, užkabinus ar pastebėjus draudžiamus ne mėgėjų žvejybos įrankius jų neliesti, jokiu būdu patiems nesiaiškinti su pašaliniais asmenimis, o paprasčiausiai tyliai ramiai paskambinti 112. Bus duota galimybė pašnekėti su pareigūnu, kuris ir priims sprendimą, kaip elgtis. O jei pranešėjas dar atsiųstų pažeidimo vietos koordinates – tai iš vis būtų puiku.
Reikia suprasti, kad vien ,,valydami” ežerus nuo tinklų, problemos neišspręsime, kol nesulaikysime ir nenubausime jų statytojų. Primename, kad konfiskuojami ne tik tinklai, bet ir valtys. O plaukiojimo priemonė kainuoja kaip dešimtys tinklų ir ne kiekvienas išgali ją įsigyti. Štai ko turime siekti kartu su žvejais, medžiotojais ir visais, kurie neabejingi aplinkosaugai.