Pagrindinis patikrinimų pagal vieningo patikrinimo modelį tikslas – įvertinti atliekų judėjimą visoje šalies teritorijoje: nuo pradinio taško t.y. atliekų šaltinio (darytojo) iki atliekų apdorojimo ar pridavimo atliekas tvarkančioms įmonėms, ar eksporto tolimesniam perdirbimui. Atliekant patikrinimus taip pat buvo vertinamas faktiškai laikomų atliekų kiekio atitikimas atliekų apskaitoje nurodytiems kiekiams, technologiniai atliekų tvarkymo procesai, atliekų surinkimo ir tvarkymo teisėtumas.
Vykdant vieno iš filialo patikrinimą nustatyta, kad pagal dokumentus atliekų tvarkymo aikštelėje turėjo būti laikoma 28 tonos metalinės pakuotės atliekų, tačiau faktiškai įmonėje buvo vos 4 tonos. Padalinio vadovas informavo inspektorius, kad trūkstamas atliekų kiekis kaip tik yra pakeliui į pagrindinę įmonę, tačiau sužinojus, kad ir pagrindinėje įmonėje tuo pačiu metu buvo atliekamas patikrinimas „netikėtai“ atliekas vežantis automobilis sugedo, vairuotojo telefonas išsikrovė, vadovai net nesugebėjo nurodyti automobilio valstybinių numerių.
Kitu atveju, lyginant skirtingų filialų atliekų apskaitos dokumentus, nustatyta, kad filialuose surenkamos metalo atliekos, tačiau šios atliekos pagrindinę įmonę, kuri išrašo atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, pasiekia jau kaip metalinės pakuotės atliekos.
„Šie atvejai tik patvirtina, kad atliekų tvarkytojai pareigą tinkamai surinkti ir sutvarkyti pakuotės ar gaminių atliekas, daugeliu atveju vykdo tik „popieriuje“, o pakuotės ir gaminių atliekos atsiduria sąvartynuose“, – sakė viceministras Algirdas Genevičius.
Gaminių ar pakuočių atliekas tvarkančioms įmonėms yra nustatomos užduotys ir pareigos per kalendorinius metus: sutvarkyti tam tikrą atliekų kiekį. Pareigūnai pastebi, kad pagal turimus atliekų apskaitos duomenis, didžioji dalis atliekų yra sutvarkoma arba eksportuojama lapkričio–gruodžio mėnesiais. Susidaro prielaidos, kad atliekas tvarkančios įmonės, matydamos, kad negali įvykdyti įsipareigojimų, būtent šiais mėnesiais didelę dalį atliekų surenka ir sutvarko ne realiai, kaip to reikalauja įstatymai, o „popieriuje“.
Siekiant užkirsti kelią fiktyviam atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimui, 2015 m. lapkričio mėnesį VAAT pareigūnai organizavo ir koordinavo visų šalyje veikiančių elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančių įmonių, kurių yra net 38, ir joms priklausančių filialų patikrinimus. Viso atlikti 103 patikrinimai. Patikrinimuose dalyvavo VAAT bei visų RAAD pareigūnai: viso – 34 pareigūnai.
Šiuo metu atliekama išsami patikrinimų metu gautų duomenų analizė, vertinamas atliekų judėjimas Lietuvos teritorijoje ir eksportas į kitas ES šalis. Nustatyta, kad didžiausi atliekų srautai eksportuojami į Lenkiją ir Latviją.
Pirminiais duomenimis nustatyta, kad įmonės, apskaitydamos elektros ir elektronines atliekų pridavimą, deklaruoja didesnius atliekų kiekius nei per metus surinkta. Taip pat nustatyti atvejai, kai atliekų surinkėjai atliekas perduoda tolimesniam perdirbimui kitiems atliekų tvarkytojams, tačiau pagal atliekų gavėjo apskaitos duomenis minėtos atliekos nebuvo gautos ir atvirkščiai – atliekų tvarkytojas deklaruoja atliekų gavimą iš surinkėjo, kuomet pastarasis šių atliekų faktiškai nerinko ir niekam neperdavė.
Atskirais atvejais skirtumai tarp atliekų surinkėjo bei atliekų perdirbėjo deklaruotų kiekių siekia 60 ir daugiau tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Nustatyta, kad viena iš tikrintų įmonių, neturėdama tam teisės iš fizinių asmenų (komunalinio srauto), surinko ir perdirbo daugiau kaip 2 tūkst. t. elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Už šį kiekį išrašius atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus įmonė neteisėtai pasisavintų daugiau kaip 0,2 mln. eurų pajamų.
Paaiškėjus, kad įmonės, neturėdamos teisės ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus surinko ir/ar sutvarkė elektros ir elektroninės įrangos atliekas, bus priimti sprendimai dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais.