Aplinkosaugininkai nubaudė kailių fermų savininkus

Pelno besivaikantys verslininkai neretai nepaiso ne tik kaimynų, bet ir įstatymų. Kaimynystėje išdygusi ir nemalonų kvapą skleidžianti ferma tikrai nedžiugina nei vieno. Kailių fermas patikrinti atvykę aplinkosaugininkai nustatė nemažai pažeidimų ir dėl to fermų savininkams jie skyrė baudas.

Pastaruoju metu viena po kitos visoje Lietuvoje kuriasi vis naujos švelniakailių žvėrelių fermos. Šiaulių regione priskaičiuojama apie 90 ūkių, kur auginami švelniakailiai.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis pradėti ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai, privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Jo reikia visiems, norintiems auginti daugiau nei 200 gyvulių, nepriklausomai nuo jų dydžio.

Tačiau neretai švelniakailius žvėrelius užsimojęs auginti verslininkas to nepaiso. Registruojant ūkį ir gaunat bandos identifikavimo numerį netikrinama, ar poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas. Tad kai kurie šį įstatymą bando ignoruoti.

Gavus du skundus ir paaiškėjus, kad jie pagrįsti, o taip pat atsižvelgus į šiemet atliktus 9 patikrinimus, kurių metų buvo nustatyti pažeidimai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kartu su Šiaulių apskrities policijos pareigūnais surengė reidą ir tikrino žvėrelių auginimo vietas. Per kelias dienas buvo patikrinta 31 ferma.

Kaip paaiškėjo, net 22 ūkiai veiklą pradėjo neatlikę poveikio aplinkai vertinimo. Neatlikę šio vertinimo žvėrelių augintojai pažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimus. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK 51/2 str. 2d.) už tai numato baudas - piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių litų iki šešių tūkstančių litų.

Švelniakailius žvėrelius auginti norintys privalės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu paaiškės, ar ūkis nedaro neigiamo poveikio aplinkai ir ar tokia ūkinė veikla toje vietoje leistina. Gavus neigiamą sprendimą ar išvadą, verslininkai veiklą privalės nutraukti.

Patikrinimo metu nustatyta, kad visi ūkiai, net ir veiklą jau nutraukę, nesilaiko mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų. Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymas numato, kad mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos.

Tuo tarpu švelniakailių žvėrelių auginimo ūkiuose mėšlas kaupiasi tiesiai po narvais. Palijus srutos patenka į aplinką, geriasi į dirvožemį. Be abejo, mėšlas ir srutos skleidžia ir dvoką, kuris piktina aplinkinius gyventojus. Už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus (ATPK 52/4 str. 3d.) protokolai bus surašyti visiems patikrintiems žvėrelių augintojams. Šis aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Švelniakailių žvėrelių auginimas yra rizikingas verslas dėl siautėjančių ligų, kailių paklausos pokyčių ir ekonomikos svyravimų, tačiau pinigus investavę ir šiuo verslu užsiimantys ūkininkai negali bet kokia kaina siekti naudos. Jie privalo rūpintis, kad juos ir mus supanti aplinka dėl jų veiklos nenukentėtų. Daugumai švelniakailių žvėrelių augintojų bus surašyti privalomieji nurodymai ir visi privalės savo ūkius sutvarkyti taip, kad šie atitiktų aplinkosauginius reikalavimus arba jie negalės tęsti savo veiklos.

Kitais metais švelniakailių žvėrelių augintojams bus skirtas papildomas dėmesys. Planuojama patikrinti visus ūkius.