Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas miestų ir miestelių individualių namų rajonuose. Nors pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenti, yra natūrali mediena (malkos), anglys ir durpės, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kad patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas, pranešime spaudai informuoja Marijampolės RAAD.
Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą. Lyginant šių kietųjų dalelių koncentraciją šiltuoju ir šaltuoju metų laiku, ji gali skirtis net iki kelių kartų. Deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka ir didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir kt.).
Siekdami užkirsti kelią aplinkos oro taršai, aplinkosaugininkai primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis draudžia krosnyse deginti atliekas. Už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų, Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda piliečiams nuo 28 iki 57 eurų ir pareigūnams – nuo 57 iki 115 eurų. Nustačius padangų deginimo atvejus, už pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, o taip pat skaičiuojama aplinkai padaryta žala.