Pažeidimus skirto pagal jų sunkumą
GRYNAS.lt žurnalistai pasidomėjo kelių regionų medžioklės taisyklių pažeidimų statistika. Sudedant Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Jono Jarmalavičiaus išvardytus 2016 metų medžioklės taisyklių pažeidimus Alytaus regione, viso gaunama 41 pažeidimas, padarytas pirmą kartą, ir vienas pakartotinis pažeidimas.
Pašnekovas medžioklės taisyklių pažeidimus, padarytus praėjusiais metais, skirsto į smulkiuosius, šiurkščiuosius ir kitus, kai medžiojama neturint medžioklės leidimo (brakonieriavimo atvejus). Jis skaičiuoja, kad praeitais metais daugiausiai (27) padaryta smulkių medžioklės taisyklių pažeidimų: „Pavyzdžiui, už pašėrimo vietas, kur per daug pašarų pripilta; jei medžioja neturėdami antspaudo; medžioklės sąvado nepateikimas.“
Brakonieriauta du kartus
Sunkių arba, kaip sako J. Jarmalavičius, šiurkštesnių medžioklės pažeidimų, 2016 metais fiksuota 10: „Medžiotojai, turintys teisę medžioti, padaro jau grubius medžioklės taisyklių pažeidimus. Tokius kaip naktinio matymo taikiklių naudojimas; medžioja draudžiamu laiku, kai žvėries medžioklė iš tikrųjų yra negalima, nors medžiotojai medžioti leidimus turi, bet negali medžioti; ir kiti tokie šiurkštūs pažeidimai.“
Aplinkosaugininkas išskiria du brakonieriavimo atvejus 2016 metais, kai medžiokle užsiėmė asmenys, neturintys medžioklės leidimų, ir dar su neleistinais medžioklės įrankiais, ir du atvejus, kai asmenys, turintys medžioklės leidimus, naudojosi ne savo medžioklės plotais.
„Brakonieriavimo atvejai (kai neturi teisės medžioti, bet brakonieriauja su kilpomis, spąstais, kitomis neleistinomis priemonėmis, įrankiais) arba žmogus, turintis medžiotojo leidimą, tačiau medžiojo kito būrelio plotuose“, – pažeidimus vardija J. Jarmalavičius.
Šiauliuose pažeidimų mažėja
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) duomenimis, Šiaulių regione 2016 metais iš viso padaryti 102 medžioklės taisyklių pažeidimai. Kaip rašoma departamento atsakyme GRYNAS.lt redakcijai, daugelis jų yra smulkūs pažeidimai. Šiurkščiųjų 2016 metais fiksuota 20 pažeidimų.
„Didžiąją pažeidimų dalį sudaro pažeidimai, susiję su Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimais, už kuriuos administracinė atsakomybė apsiriboja įspėjimais arba administraciniais nurodymais. Tai netinkamai pildomas medžioklės lapas, medžiojama be žymos medžiotojo biliete apie duomenų Medžiotojų sąvadui pateikimo, medžioklinio ginklo gabenimo tvarkos pažeidimo. Šiurkštūs medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimai yra tokie, kai medžiojama neteisėtai, draudžiamu būdu ar laiku. Sumedžiojus licencijuojamą gyvūną jis nepažymimas licencija“, – rašoma ŠRAAD atsakyme.
Tiesa, pagal departamento pateiktą medžioklės taisyklių pažeidimų statistiką galima daryti išvadą, kad pažeidimo atvejų bent jau Šiaulių regione mažėja (2014 metais nustatyta 138 pažeidimai, 2015 – 158, o 2016, kaip jau minėta, 102 pažeidimai).
Nemažai pažeidimų dėl medžiotojo bilietų
Panašius medžioklės taisyklių pažeidimų duomenis pateikia ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas pasakoja, kad Vilniaus regione padaromus medžioklės pažeidimus galima skirstyti į 5 grupes. Pirmoji – kai medžiotojai padaro smulkius medžioklės nusižengimus.
„Smulkūs pažeidimai, kai medžiotojai, pavyzdžiui, nepasižiūri į savo medžiotojų bilietus, ar jie yra tvarkingi. Ar yra tinkami įrašai (nerečiau kaip kartą per metus turi medžiotojai pateikti duomenis medžiotojų sąvadui ir tai turi būti pažymėta medžiotojo biliete). Tai būna tokių atvejų, kai išvažiuojama į medžiokles, tačiau duomenys nėra sutvarkyti arba būna praėję daugiau nei metai po paskutinio įrašo“, – aiškina S. Mikėnas.
Jis tęsia, kad galima išskirti dar vieną pažeidimų kategoriją, susijusią su medžiotojų bilietais: „Toliau medžiotojo biliete turi būti žyma apie tai, kad medžiotojas nerečiau kaip kartą per penkerius metus išlaiko saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių įgūdžių egzaminą. Kartais nebūna ir tokio antspaudėlio, kuris reikštų, kad mežiotojas pasitikrino save: savo taiklumą, elgesį su ginklu, elgesį medžioklėje.“
Šiurkščių pažeidimų – 20 proc.
Prie likusių trijų, S. Mikėno išskirtų medžioklės pažeidimų kategorijų, aplinkosaugininkas priskiria medžiotojų nusižengimus, padarytus neturint medžioklės lapo arba nusižengimus, padarytus turint medžioklės lapą, tačiau savo veikloje naudojant neleistinas medžioklės priemones arba medžiojant neleistinu laikotarpiu, ne savo medžioklės plotuose.
„Jei žiūrėtume 2015, 2016, 2017 metus, yra tokia proporcija: nuo visų išaiškintų gyvūnijos pažeidimų, medžioklės pažeidimai sudaro 20 – 25 proc. <...> Tai realiai kas ketvirtas ar penktas pažeidimas yra medžioklės. Šiurkščių pažeidimų irgi kas ketvirtas – penktas nuo visų medžioklės pažeidimų“, – vardija S. Mikėnas.
2017 metų statistika nedžiugina
Alytaus ir Vilniaus aplinkos apsaugos departamentai pateikė informaciją, kiek medžioklės taisyklių pažeidimų jau padaryta šiais metais. Nors iki metų galo dar liko mėnuo, J. Jarmalavičius skaičiuoja, kad dabar jau fiksuoti 35 medžioklės taisyklių pažeidimai.
„Šiurkščių pažeidimų, kuriems taikomos griežtos sankcijos, buvo vienas, <...> kai žmogus neturi teisės medžioti, bet žvėris gaudė su kilpomis – vienas pažeidimas, <...> baudimas antrą kartą – vienas fiksuotas pažeidimas, smulkūs pažeidimai – 33“, – vardija aplinkosaugininkas.
Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas S. Mikėnas skaičiuoja, kiek daugiau medžioklės taisyklių pažeidimų 2017 metais (iki dabar): „2017 metų turime trijų ketvirčių skaičius, tai VRAAD yra išaiškinti apie 49 pažeidimai. Iš jų yra vienuolika šiurkščių. Pažeidėjams baudų skirta daugiau nei 4200 eurų ir žalų suma virš 8000 eurų.“
Aplinkosaugininkas akcentuoja, jog Vilniaus regione retai būna atvejų, kai asmuo per metus padaro daugiau nei vieną su medžioklės taisyklėmis susijusį pažeidimą. Anot jo, to priežastis gali būti prieš keletą metų sugriežtinta atsakomybė už medžioklės taisyklių pažeidimus, gerokai padidintos baudos, žalos įkainiai. Be to, užfiksavus medžioklės pažeidimą, konfiskuojami ne tik medžioklės įrankiai, bet ir transporto priemonė, su kuria buvo padarytas medžioklės pažeidimas.
Tarp pažeidėjų – nuo turčiaus iki vargšo
Į kategorijas galima suskirstyti ne tik medžioklės taisyklių pažeidimus, bet ir juos darančius asmenis. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas J. Jarmalavičius sako, kad dalis smulkiųjų nusižengimų padaroma netyčia. Kai kurie medžiotojai, jau seniai turintys medžioklės leidimus, tiesiog pamiršta medžioklės taisykles. Tačiau yra ir tokių medžiotojų, kurie smulkius medžioklės pažeidimus daro sąmoningai, siekdami naudos.
„Kita dalis yra, kai daromi smulkūs pažeidimai ir sąmoningai, pavyzdžiui, šernų viliojimo vietos. Pagal taisykles galima pilti tik į lovį ar ant kokios pakilos pašarus ir vilioti žvėris, o medžiotojas pažeidžia šią taisyklę ir už kokių 10 metrų papila ant žemės tuos pašarus. Tai čia lyg ir sąmoningai daromi tokie pažeidimai“, – komentuoja J. Jarmalavičius.
Vilniaus aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas S. Mikėnas teigia, kad bent jau Vilniaus regione kiekvienas pažeidimas turi aiškų žmogaus tipą, kuris tą pažeidimą gali padaryti.
„Tie, kurie neturi leidimų medžioti, sakykim, kilpininkų kategorija, yra tie asmenys, kurie sunkiau gyvena, dažnai asocialūs. Jie gaudo gyvūnus kilpomis arba spąstais. Kita kategorija (asmenų – red. past.), kurie neturi teisės medžioti ir naudoja nelegaliai laikomą ginklą. Tačiau jiems taikoma ir kita atsakomybės forma – už nelegaliai laikomą ginklą jų atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas, be to jie atsako ir už neteisėtą medžioklę“, – pasakoja S. Mikėnas.
Jis taip pat išskiria asmenis, kurie turi medžioklės leidimus, tačiau medžioklėje elgiasi neatsargiai ir neatsakingai: „Tie asmenys, kurie turi teisę medžioti, medžioja su medžioklės lapu, naudoja legaliai laikomą ginklą, bet pačioje medžioklėje nesilaiko nei medžiojimo terminų, šauna į tai, kas papuola.“
Vilniaus regione yra ir tokių medžiotojų, kurie medžioja turėdami medžioklės leidimą, tačiau nesilaiko reikalavimų.
„Dar tie asmenys, kurie turi teisę medžioti, kartais slepia medžiojamiesiems gyvūnams skirtas licencijas. Arba sakykim kitaip, su viena ar keliomis licencijomis sumedžioja tos kategorijos medžiojamųjų gyvūnų daugiau nei galima“, – aiškina S. Mikėnas.
Pašnekovas nepamiršta paminėti ir brakonierių portretų. Anot jo, dažniausiai brakonieriauja dviejų tipų žmonės: arba labai turtingi asmenys, norintys išbadyti šį tą naujo, arba asocialūs, kurie neturi ko prarasti net tuo atveju, jei bus sučiupti: „Kad medžiotojas nežinotų medžioklės taisyklių, yra mažai tikėtina. <...> Tiesiog ar tas kraujo troškimas, ar noras pasigirti kitiems medžiotojams, kad aš štai galiu sumedžioti, o tu negali.“
Aplinkosaugininkai pluša ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis
Už visus medžioklės taisyklių pažeidimus aplinkosaugininkai išrašo baudas arba skiria įspėjimus, priklausomai nuo to, kokį nusižengimą medžioklėje padarė asmuo ir kelintą kartą. Pareigūnų teigimu, nedrausmingi medžiotojai sučiumpami planuotų ir neplanuotų patikrinimų metu. Tiesa, nuo spalio 15 dienos, prasidėjus varomosios medžioklės sezonui, Lietuvoje prasideda vadinamasis aktyvusis medžioklės sezonas, kai medžioklė galima varant, tykojant, sėlinant (kaip nustatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse).
Šiuo laikotarpiu regionų aplinkos apsaugos departamentai medžiotojus tikrina dažniau ir atidžiau. Kaip pasakoja Alytaus RAAD aplinkosaugininkas J. Jarmalavičius, pavyzdžiui, Alytaus regione nuo spalio 15 dienos iki gruodžio 15 dienos vyksta akcija „Medžiok saugiai“.
„Daugiau važinėjam, daugiau medžiotojus kontroliuojam. Vasarą būna akcija „Medžiok tvarkingai“.
Spalio mėnesį prasideda varomosios medžioklės sezonas. Tuo metu taip pat darome reidus, kartais iškart pakviečiam ir policijos pareigūnus, kurie turi alkotesterį, gali medžioklės vietoje patikrinti ir blaivumą“, – informuoja pašnekovas.
Vilniaus RAAD atstovas S. Mikėnas sutinka, kad nuo spalio vidurio aplinkosaugininkams gerokai padaugėja darbo: „Prasidėjus medžioklės sezonui (nuo spalio 15 dienos), kai praktiškai galima medžioti beveik visus medžiojamuosius gyvūnus ir visais medžioklės būdais: varant, sėlinant, tykojant. Ir aplinkosaugininkai lygiagrečiai organizuoja reidus ir savaitgaliais, nes varyminės medžioklės dažniausiai ir vyksta savaitgaliais ar švenčių dienomis. Kitomis dienomis organizuojami medžioklių patikrinimai rytais, vakarais ir naktimis, kai medžiojama tykojant iš bokštelių.“
GRYNAS.lt primena, kad medžioklės reikalavimus galima rasti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Ten reglamentuota, kada kokius žvėris galima medžioti, išskirti legalūs medžioklės įrankiai, apibrėžta, kokiais įrankiais kokių rūšių gyvūnus galima medžioti, paaiškinta medžioklės leidimų išdavimo ir atnaujinimo tvarka.