Senus laikraščius, žurnalus, susidėvėjusias knygas ar reklamines brošiūras galima mesti ne tik į rūšiavimui skirtus konteinerius, bet ir pristatyti į makulatūros supirkimo punktus. Tiesa, šiuos kol kas galima rasti tik didmiesčiuose. Nepaisant to, makulatūrą superkančios įmonės iš klientų, siūlančių didesnį popieriaus atliekų kiekį, yra pasirengusios jas paimti tiesiai iš namų. Susikaupusį popierių priimantis ,,Eko taškas“ pastebi, kad makulatūros kiekvieną mėnesį priduodama vis daugiau.
,,Eko taškus“ kol kas galima rasti Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Šie už kilogramą kokybiškos makulatūros siūlo 10 ct. ,,Eko taško“ plėtros direktorius Andrius Apulskis sako, kad 2010 metais pradėjus supirkinėti popierių, surenkamos makulatūros kiekis sparčiai auga – birželį surinkta 102 t. Jo žodžiais, tai skatina galvoti ir apie tinklo plėtrą.
Parduodant didesnį makulatūros kiekį kaina aukštesnė
Surūšiuotus sausus laikraščius, žurnalus, knygas be viršelių, biuro popierių, reklaminę medžiagą ir kartoną galima pristatyti į keturiolika ,,Eko taškų“ supirkimo vietų Vilniuje, dešimt – Kaune, keturias – Šiauliuose.
,,Už kilogramą makulatūros mokame 10 ct. Galima pristatyti nors ir 100 g. Už tai gausi 1 ct. Gali ir įmonės atvežti. Tikrai nėra jokių apribojimų. ,,Eko taške“ išmuš čekį ir išmokės grynus. Pristatant didelį kiekį geriau vežti į sandėlį – tada ir kaina geresnė. Taip patogiau ir vežančiam, ir mums. Kiekis auga kiekvieną mėnesį, manau, kad žmonės naudojasi, yra suinteresuoti“, – padėtį atskleidė A. Apulskis.
Rūšiavimą stabdo nepatogi infrastruktūra
Vievyje, Vilniuje, Tauragėje ir Utenoje yra įsikūrę ,,Ekobazės“ makulatūros surinkimo punktai. Prieš penkis metus veiklą pradėjusi įmonė daugiausia makulatūrą perka iš įmonių, tačiau specialiuose supirkimo taškuose priimamas ir gyventojų sukauptas popierius.
,,Ekobazės“ Vievio ir Vilniaus filialai gyventojams už 200 – 500 kg knygų su viršeliais pasirengę sumokėti 80 Lt, be viršelių – 120 Lt, už laikraščius ir žurnalus – 150 Lt, nerūšiuotą makulatūrą – 100 Lt, gofruotą kartoną – 120 Lt. Už tokias pat atliekas, jei šios sveria daugiau nei 500 kg, įmonė moka 50 Lt daugiau.
,,Ekobazės“ Marketingo skyriaus vadovė Neringa Kubilienė tikino, kad įmonė didelio gyventojų antplūdžio nejaučia. Anot jos, priežastis paprasta – dalis supirkimo punktų pernelyg nutolę nuo didžiųjų miestų.
Pašnekovės teigimu, į makulatūros supirkimo įmones dažniausiai kreipiasi žmonės, sukaupę didelį popieriaus kiekį, pavyzdžiui, norintys likviduoti seną namų biblioteką.
Ji įsitikinusi, kad gyventojai atliekas rūšiuoja ne vien siekdami užsidirbti papildomų pinigų – žmonėms rūpi ir ekologiškas gyvenimo būdas.
N. Kubilienės manymu, rūšiavimo tempai suintensyvėtų, jei būtų patogesnė infrastruktūra: ,,Ne tai (piniginis užmokestis – aut. pastaba) yra pagrindinis motyvas. Gyventojai apskritai vis intensyviau rūšiuoja atliekas. Žmonės bent jau ieško, galvoja, žiūri. Mes sakome: nėra šiukšlių – visos yra antrinės žaliavos. Gyventojai ieško būdų kaip priduot. Didžiausia bėda – infrastruktūros trūkumas. Reikia skatinti pradinį rūšiavimą namuose ir naudotis tais konteineriais, kuriuos kažkas turi pastatyti ir jais rūpintis. Lietuvoje infrastruktūra nėra tinkama.“
N. Kubilienė teigė atlikusi tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad viena esminių priežasčių, stabdančių rūšiavimą, yra netinkamai išdėstytos rūšiavimo aikštelės.
,,Atlikinėjau tyrimą ir dažniausiai žmonės atsakydavo, kad nerūšiuoja atliekų, nes nėra kur dėti. Konteineriai ne visada strategiškai teisingai pastatyti. Kitas dalykas – ne visada jie tinkamai aptarnaujami. Trečias dalykas – ne visada gyventojai žino, kaip jais naudotis. Švietimo trūkumas dar vis egzistuoja“, – teigė Marketingo skyriaus vadovė.
Pašnekovė aiškino, kad gyventojai, norintys parduoti makulatūrą, visų pirma turėtų susiekti su pasirinkta įmone. Jos žodžiais, išankstinė konsultacija yra būtina, nes ,,yra tam tikrų niuansų. Reikia žiūrėti, kad popierius nebūtų riebaluotas, kad nebūtų su plėvele“.
Parduodant didelį makulatūros kiekį, ją superkančios įmonės dažniausiai pasisiūlo prekę pasiimti pačios.