Tačiau pieno supirkimo kainų padidėjimą pajus tik patys didžiausi ūkiai – kadangi supirkėjai didelį kiekį pieno gauna vienoje vietoje ir nereikia važinėti superkant mažus kiekius, didiesiems ir kaina siūloma didžiausia. Maži karvių ūkiai, kurių Lietuvoje yra daugiausiai, realios naudos tikriausiai nepajus ir nepajunta jos jau ilgai – tendencija tapo tai, kad kiekvienais metais karvių vis mažėja.
Šerti brangu, parduoti pigu
Ūkių, kuriuose auginama daugiau nei 30 karvių, niūrios tendencijos beveik nepalietė - jų kiekis arba nepakito arba jų netgi šiek tiek padidėjo.
„Pieno supirkimo kainos kyla nežymiai, o pašarų gaminimo kaštai kyla. Lengviau yra dideliems augintojams, nes superkant didelį kiekį pieno iš vieno ūkininko, jiems pasiūlomos didesnės supirkimo kainos“ , - karvių atsisakymo priežastis vardijo Elektrėnų savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas. Taip pat ne itin ūkininkus džiugina ir pieno kvotos. Jas Elektrėnų savivaldybėje gauna 500 žmonių. Už toną parduotų pieno produktų karvių augintojai dar uždirba 70 litų. Tačiau kvotų mokėjimo tvarka yra komplikuota – jas ūkininkai gauna po pusantrų metų nuo pardavimo. Daugiausiai Elektrėnų savivaldybėje per metus pieno yra parduodama 90 tonų. ES šiuo metu planuojama pieno kvotas iki 2015 metų panaikinti. Tikėtina, kad po to žalmargių ūkiuose sumažės dar labiau.
„Labai padidėjo pašarų gamybos kaštai. Niekas nenori su dalgiu šienauti, nori šieno rulonus padaryti, silosą, šienainius. O tam reikia specialios technikos, kurią turi gal keli žmonės savivaldybėje. Pavyzdžiui, už vieną ruloną jie ima 40 litų. Karves augina tik senyvo amžiaus žmonės – jaunuolių čia nerasi. Jie nebetenka jėgų ir negali karvių auginti. O kai ateina vaikai, jų gyvuliai nebedomina – per daug vargo. Pavyzdžiui, nežinau nė vieno 25 metų žmogaus, kuris augintų karvę. O grūdų ūkiu užsiima ir tokio amžiaus jaunuoliai“, - pasakojo Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Antanavičius.
Pamėgo avis ir ožkas
Ožkos nėra tokie populiarūs gyvuliai kaip avys, tačiau ūkiuose jų taip pat daugėja. Per kelis metus atsirado šeši šimtai naujų ožkininkų, o pačių raguotųjų - 12,5 tūkst. Bendras jų kiekis pasiekė beveik 10 tūkst.
Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas pasakojo, kad avys dėl vilnos šiais laikais nelaikomos – tik labai retas ūkininkas jas panaudoja. Daugiausiai avis, kaip ir ožkas, ūkininkai augina dėl mėsos ir dėl to, kad šiems gyvuliams nereikia skirti daug dėmesio.
Taip pat didėja ir ūkiuose auginamų galvijų skaičius – 2011 m. 24 tūkst. ūkininkų prižiūrėjo 95 tūkst. mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų, dabar jau 2 tūkst. daugiau ūkininkų augina 126 galvijus.
ES svarbiau gyvulininkystė
ES politika, pasak A. Aleksiūno, palankesnė gyvulininkystės ūkiams. Jei 2007 – 2013 m. laikotarpiu to nebuvo labai gerai matyti, tai 2014 – 2020 metais turėtų išryškėti. „Jei atsitiktų taip, kad paraiškas paramai bus pateikę ir grūdų ūkius turintys, ir gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai, ir reikės rinktis, pasirinksime gyvulininkyste užsiimantį žmogų. ES politika yra skatinti gyvulininkystę, nes jos mastai mažėja ne tik Lietuvoje, o ir visoje Europoje“, - situaciją iliustravo Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vadovas. Nors ES labai aktyviai skatina ekologišką ūkininkavimą, Elektrėnų savivaldybėje tai dar nėra populiaru.
Taip pat ES vykdo įvairius tiesioginių išmokų ir kompensacijų už nenašias žemes mokėjimo pakeitimus. Kuo daugiau gyvulių ūkininkas turi, tuo daugiau lėšų gali gauti iš ES. Jei anksčiau užteko turėti prižiūrimą pievą, dabar jau reikia, kad ten ir koks gyvulys ganytųsi.