ORNI kviečia į stebėsenos veiklas aktyviai jungtis moksleivius, ypatingai jaunųjų tyrėjų ir jaunųjų miško bičiulių grupes. Visiems norintiems iki 2013 m. rugsėjo 1 d. reiktų užpildyti registracijos formą – taip laiku bus suteikta visa reikalinga metodinė informacija.
Pagrindinis miškų būklės stebėjimų tikslas - kasmet surinkti kuo daugiau miško ekosistemų pokyčius indikuojančių rūšių ir reiškinių stebėjimų, kas leis daryti išvadas apie teigiamus ir neigiamus pokyčius mūsų miškuose ir leis paanalizuoti to priežastis. Taip pat sužinotume kaip kertinėse miško buveinėse keičiasi biologinių vertybių (indikatorinių rūšių kerpių, samanų, grybų, augalų, vabzdžių, roplių, varliagyvių ir paukščių) vietinių populiacijų ar individų gausa, t.y. ar dabartinis miško naudojimas sukuria tvaraus miškų ūkio prielaidas.
Kaip dalyvauti?
Grupės vadovas arba pavienis tyrėjas, turi pasirinkti savo tiriamajai miškų būklės monitoringo veiklai vykdyti tinkamus miškus (tiek, kiek mano sugebės atlikti stebėsenos darbus). Pasirinkusios pageidaujamas stebėjimams teritorijas tyrėjų grupės ir pavieniai tyrėjai turi susisiekti su ORNI klubo koordinatoriais. Gavę informaciją apie tokį pageidavimą, projekto koordinatoriai išskirs stebėjimų vykdymui 5 miško sklypelius, 6 tyrimo taškus ir 6 tyrimo ruožus (atkarpas).
Jei projekto koordinatorių pasiūlyta tyrimo plotų schema stebėtojams nėra priimtina, galima bus pasirinkti ir kitą, labiau tinkamą tyrėjams, teritoriją. Renkantis stebėjimo teritoriją labai svarbu, kad visi stebėtojai įvertintų savo galimybes kasmet reikiamu metu lankytis stebėjimų vykdymo plotuose, nes norint pasiekti gerų savanoriškos miškų ekosistemų stebėsenos rezultatų būtina kaupti ir analizuoti ilgamečių stebėjimų duomenis.
Stebėjimai atliekami tris kartus per metus:
- PIRMAS STEBĖJIMAS: Stebėtojai privalo apsilankyti teritorijoje bent kartą nuo balandžio 15 d. iki gegužės 15 d. (pavasario laikotarpis).
- ANTRAS STEBĖJIMAS: Stebėtojai privalo apsilankyti teritorijoje bent kartą nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. (vasaros laikotarpis).
- TREČIAS STEBĖJIMAS: Stebėtojai privalo apsilankyti teritorijoje bent kartą nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d. (rudens laikotarpis).
Lankydamiesi savo stebėjimų plotuose tyrėjai turi ieškoti specialiai atrinktų induočių augalų, samanų, kerpių, grybų, roplių, varliagyvių ir paukščių rūšių bei kai kurių kitų grupių gyvūnų. Į miško ekosistemų būklės stebėsenos programą yra įtraukti ir kai kurie medyno struktūros elementai, tyrimų kvartale vykdoma ūkinė veikla bei kiti rodikliai. Visą stebimų rūšių sąrašą galite rasti ČIA.
Atskirų organizmų grupių stebėjimo laikas metų bėgyje yra skirtingas. Vieni organizmai (samanos, kerpės) gali būti sutinkami ištisus metus, kiti (dalis grybų, induočiai augalai, didžioji dalis gyvūnų) – tik tam tikru laikotarpiu pagal jų biologines ypatybes. Todėl samanų ir kerpių rūšys gali būti stebimos ištisus metus, kai tik nėra sniego dangos. Akivaizdu, jog tik šiltuoju laikotarpiu vegetuojantys induočiai augalai bei šaltakraujai gyvūnai negali būti tiriami, inventorizuojami šaltuoju metų laikotarpiu. Galima pastebėti, kad daugiausia grybų, samanų ir kerpių rūšių yra vertinami rudenį, daugiausiai induočių augalų pavasarį ir vasarą. Daugumos gyvūnų vietinių populiacijų gausą reikia vertinti visais monitoringo laikotarpiais.
Visuomeninės miškų būklės stebėsenos tyrimo ploteliuose ar atskiruose jų elementuose atliekant grybų, kerpių, samanų ir augalų rūšių paiešką, šiuos plotus reikia išvaikščioti pilnai ir visas vietas patikrinti kruopščiai. Vaikščiojant reikia stengtis pastebėti ir atpažinti visas apsilankymo metu galinčias augti indikatorines rūšis. Suradus reikiamas rūšis, būtina nustatyti jų gausumą. Kuo tikslesnę radimo vietą žemėlapyje reikia pasižymėti tik toms rūšims, kurios sklypeliuose sutiktos tik vienoje vietoje. Jei rūšis dažnesnė, užtenka nustatyti rūšies gausumą pagal stebėsenos metodikoje pateikimus principus. Kiekvienas tyrėjas, suradęs atrinktų rūšių sąraše esančią induočių augalų, samanų, grybų ar kerpių rūšį, privalo ją nufotografuoti ir nuotraukas vėliau pateikti kartu su stebėjimų duomenimis. Rūšių pavyzdžių rinkti nereikia, nes tarp atrinktų rūšių yra ir gana retų ar saugomų (įrašytų į Lietuvos raudonają knygą).
Kaip anksčiau buvo minėta, pagal stebėsenos programą turi būti stebimi ir kai kurie miško ekosistemų komponentai (negyva mediena, bebrų veikla, gaisrai, stambūs paukščių lizdai ir stambiųjų geninių paukščių iškalti uoksai) ir kai kurie žmonių veiklos rodikliai (kirtimai, valksmai, keliai bei sausinimo grioviai. Jie yra suskirstyti į plotinius ir linijiškus, todėl vienu atveju vykdant stebėjimus reikia susirasti vertinimui skirtus arba išmatuoti identifikuotus plotus (miško sklypus ar jų dalis), o kitu atveju reikia susirasti tam tikrus linijiškus miškingo kraštovaizdžio elementus ar išmatuoti reikalingus atstumus vietovėje. Kai kurių miškų ekosistemų komponentų būklės stebėsenos ir žmonių veiklos pokyčiai yra pakankamai lėti ir jų poveikis pačioms miškų ekosistemoms nėra greitas, todėl kai kurią informaciją gali būti numatyta rinkti ir ne kasmet.
Daugiau informacijos www.orni.lt
Gamtininkų klubo „ORNI“ vykdomą paprojektį „SAVANORIS – MIŠKUI BROLIS“ (sutarties Nr. CH–5–FM–1/56) finansuoja Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa. Pagrindinis projekto tikslas – sustiprinti gamtininkų klubo „ORNI“ pajėgumus, suformuojant prie jo veikiantį savanorių miško ekosistemų būklės stebėseną vykdysiančių tyrėjų (stebėtojų) tinklą. Klubo veikla jau nuo jo įkūrimo pradžios buvo orientuota į visuomenės poreikius geriau pažinti mus supančią aplinką. Pradžioje daugiausiai buvo dirbama su visuomenės skatinimu pažinti paukščius. Augantis susidomėjimas paukščių stebėjimu lemia ateičiai nusistatyti pakankamai ambicingus planus – turėti kuo tankesnį koordinuojamą aplinkos stebėtojų tinklą visoje Lietuvoje. Tikimės, jog šalies jaunimui skirtas miško ekosistemų būklės stebėsenai plėtoti skirtas projektas Lietuvos jaunimą tikrai sudomins ir daug savanoriškai susikūrusių tyrėjų grupių įsijungs į inovatyvius ir perspektyvius tyrimus. Kvalifikuotai atliktų tyrimų metu surinkti duomenys gali būti panaudoti plėtojant jaunųjų tyrėjų veiklą, rengiant mokslinius pranešimus šalyje ir užsienyje. Planuojama, jog tyrėjų tinklo surinkti duomenys taps savotišku įrankiu, kurį būtų galima naudoti įtakojant miškų apsaugos ir jų tvaraus naudojimo politiką.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „SAVANORIS – MIŠKUI BROLIS“.
