„Atliekų tvarkymas – itin sudėtinga sritis, nes joje persipina daug interesų. Tačiau mūsų, aplinkosaugininkų, interesas yra vienas – valstybinis“, – sakė renginį pradėjęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Lietuva, ministro žodžiais, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, – jau nebe tarp atsilikėlių, o tarp vidutiniokų. Nors vis dar patenkame į šalių, kurios sąvartynuose šalina daugiausia atliekų, dešimtuką, perdirbdami atliekas jau beveik pasiekėme Europos šalių vidurkį.
Pavyzdžiui, Lietuva sąvartynuose šalina kur kas daugiau atliekų (64 proc.) negu Estija (16 proc.), bet mažiau nei Latvija (83 proc.). Mūsų šalyje perdirbama daugiau atliekų (21 proc.) nei Estijoje (14 proc.) ir Latvijoje (11 proc.), kompostuojama taip pat daugiau (8 proc.) nei Estijoje ir Latvijoje (6 proc.). Deginame gerokai mažiau (7 proc.) atliekų nei estai (64 proc.), bet lenkiame Latviją, kuri apskritai nedegina atliekų.
Didžiulis žingsnis į priekį bus žengtas baigus kurti nacionalinę atliekų tvarkymo sistemą. 2014-2020 m. laikotarpis yra baigiamasis etapas jai sukurti. Ką per tuos septynerius metus reikia nuveikti, numato Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas. Kaip sekėsi jį įgyvendinti 2014-aisiais ir kas numatyta šiemet, į renginį gausiai susirinkusius valstybės ir savivaldos institucijų, gamintojų ir importuotojų, atliekų tvarkytojų organizacijų, verslo ir mokslo bendruomenės atstovus supažindino Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.
Tarp svarbesnių 2014 m. įgyvendintų priemonių – nustatytas draudimas sąvartynuose šalinti nuotekų dumblą, pradėta kurti užstato už vienkartines pakuotes sistema, pradėtas eksploatuoti UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginys ir kt. Iš Gaminio ar pakuotės atliekų programos skirtų lėšų savivaldybės nusipirko daugiau kaip 58 tūkst. pakuočių atliekų konteinerių, sutvarkyta 1000 tonų bešeimininkių padangų atliekų. Už papildomai skirtas dotacijas savivaldybės įsigys 126 217 pakuočių atliekų surinkimo konteinerių individualiems namams, sutvarkys 2 400 t padangų atliekų. Šiems projektams skirta apie 4,5 mln. eurų.
2015-ieji – irgi ne mažiau intensyvūs metai. Numatyta peržiūrėti nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, inicijuoti teisės aktus, kurių reikia energijai gaminti naudojamų atliekų kainodarai reglamentuoti, baigti statyti mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginius, parengti mažos apimties kompostavimo tvarką, įvertinti valstybės paramos atliekų tvarkymui efektyvumą ir kt.
Renginio dalyviai diskusijų metu išsakė savo požiūrius į atliekų tvarkymo sektoriaus problemas, siūlė būdus joms spręsti.